Koks Adventas yra šiandien? Ar tai tik nedaugelio praktikuojamos senosios Advento tradicijos? Ar Adventas keičiasi kartu su visuomene? Ką apie šiuolaikinį Adventą mano krikščionių dvasininkai?
Šiuos klausimus šį kartą uždavėme iš Kėdainių krašto kilusiam Lietuvos evangelikų reformatų dvasininkui, generaliniam superintendentui, Kėdainių ir Panevėžio parapijų administratoriui Raimondui Stankevičiui.
– Kaip dabartiniai žmonės galėtų prasmingai išgyventi Advento laikotarpį?
– Kalbant apie Adventą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti jo atsiradimo priežastis bei tikslus. Reikėtų žinoti, kad Adventas atsirado tik po ketvirto mūsų eros amžiaus, o iki tol nei Kalėdų, nei Advento krikščionija nešventė ir neminėjo.
Net kai buvo pradėti formuoti kalendoriniai metai ir metų laikotarpiams priskirtos temos, Advento prasmė buvo kitokia nei šiandien. Pirmiausia, Adventas buvo laikotarpis, kai didelis dėmesys buvo skiriamas antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui (tikėjimas, kad Kristus vėl ateis į žemę, aut. past.). Todėl tuo laikotarpiu buvo daugiausiai kalbama apie pomirtinį pasaulį, pasiruošimą mirčiai, susitikimą su Dievu, svarbą būti teisiu prieš Dievą.
Vėliau visa tai buvo užmiršta, atsirado visokių ritualų ir Adventas buvo labiau susietas su Kalėdų laukimu, kuris tapo pirmojo Jėzaus atėjimo į šį pasaulį minėjimu.
– Žinant Advento istoriją, kaip jį reikėtų minėti dabar?
– Niekur Šventajame Rašte nėra nurodyta, kad privaloma švęsti, praktikuoti ar kitaip minėti Adventą. Kitas klausimas ar ši tradicija gera? Evangelikai reformatai labai įvairiai ir skirtingai vertina Advento praktikavimą. Vis tik Lietuvoje jie dažniausiai Advento minėjimą praktikuoja.
Tačiau jei Adventas siejamas su bibliniais įvykiais, jei taip skatinama ugdyti tikinčiuosius, kalbėti tikėjimo tiesas apie Jėzaus Kristaus išgelbėjimo darbą, tuomet Adventas vertinga tikinčiojo praktika.
– Kodėl, jūsų nuomone, dabar daug žmonių nebesilaiko Advento tradicijų?
– Pirmiausiai klausimas užduodamas taip lyg Adventas būtų kažkokia „šventa karvė“, kurio privaloma laikytis. Kitas klausimas – ar tikrai jau nebesilaiko? Kai kurios religinės konfesijos jo niekad ir nesilaikė. O kodėl turėtų laikytis? Juk, kaip ir minėjau, laikytis Advento Šventas Raštas niekaip neįpareigoja. Tai žmonių sugalvota tradicija.
Pirmiausia, niekas neprivalo laikytis jokių žmonių išgalvotų tradicijų, juo labiau kai jų neįmanoma pagrįsti Biblija.
– Jei net Adventas ir būtų minimas krikščioniškai, ar pagal nustatytas krikščioniškas tradicijas, kur šiame Advente yra Jėzus Kristus? Ar iš viso jis yra?
– Jei Advento laiką suprantame kaip dovanų pirkimo karštinę, o Kalėdas – žiemos šventę, toks Adventas ir tokios Kalėdos baisiai žalingos. Ir tokios tradicijos veda į pražūtį.
– Kaip būtų galima paskatinti, kuo motyvuoti šiuolaikinę visuomenę prasmingai minėti Adventą, Kalėdas?
– Advento prisiminimas ir praktikavimas nėra esminis dalykas. Jei žmogus nėra krikščionis, netiki Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju, Adventas tokio nepakeis ir nepriartins prie Dievo.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai trūksta tikėjimo, kai trūksta Švento Rašto supratimo, kai trūksta laiko Dievui ir Jo mokslui, dažnai imama alternatyva – sukuriama išorinė tradicija, Dievo Žodis pakeičiamas kažkuo, kas patogu žmogui. Vietoj Dievo pastatomas pakaitalas.
– Kaip šiuolaikinis žmogus turėtų išgyventi Adventą? Ką patartumėte daryti ar nedaryti?
– Patarčiau Advento metu padvigubinti Švento Rašto skaitymo intensyvumą ir kiekį. O pasibaigus Advento laikui šio įpročio nebesumažinti. Tikrai nereikia laikytis tradicijų, kuriomis netiki. O jei jau laikomės krikščioniškų tradicijų, pabandykime jas pagrįsti Biblija.
– Ką manote apie Advento kalendorius vaikams ar net ir suaugusiesiems, kur kasdien gauni po saldainį ar kokią kitą dovanėlę?
– Deja, vaikai ir jų tėvai labai dažnai tampa verslininkų taikiniu. Tikrai Advento kalendoriaus saldainiukas neugdo ir nieko gero neduoda. Kad sumažintume šį bevertį pamišimą, galima pabandyti jį pasukti teigiama linkme. Pavyzdžiui, prieš duodant kasdienį saldainiuką, duoti ir užduotėlę – perskaityti Biblijos eilutę ar surasti nuorodą į Bibliją – čia jau priklauso nuo krikščionių tėvų išradingumo.
Mums visiems įprastas pamišimas dėl dovanų patvirtina, kad šiandieninis daugumos Advento, o ir Kalėdų laiko supratimas niekuo nesusijęs su krikščioniškumu. Nors dovanos nėra blogai, tačiau jų besaikis dovanojimas, reikalavimas, pardavėjų piršimas tik skatina vartotojiškumą ir žmogiškąją prigimtį, kuri yra labai toli nuo Dievo.
– Ar Adventas tikrai netinkamas metas triukšmingai linksmintis, švęsti, kodėl? Kuo grindžiamas šis susilaikymo laikotarpis? Kokia būtų šių laikų pasninko, susilaikymo nuo linksmybių prasmė?
– Susikaupimas, santūrumas, rimtumas, skaistumas, šventumas tikrai labai geros krikščionio savybės, kurių reiktų siekti ir skatinti. Tačiau jei tai daroma dirbtinai ir tik tam tikrais metų laikotarpiais – nieko gero neduoda. Geriau nuoširdus džiaugsmas Viešpačiu nei dirbtinis liūdesys, susilaikymas vardan žmonių, kaimynų, Bažnyčios vyresniųjų, griežto kunigo. Adventas tikrai gali būti linksmas laikotarpis, džiaugsmingas Kristaus atėjimo į šį pasaulį paminėjimo laukimas.
Susilaikymo laikotarpis yra kažkuo grindžiamas, bet tai nieko bendra neturi su Biblija. Tai tik žmonių išgalvota tradicija. Susilaikymas nuo kai kurių dalykų, pavyzdžiui, pasninkas turėtų ugdyti patį susilaikantįjį ir jo artimuosius. Tai turėtų būti dėl konkretaus įvykio, suspaudimo, negandos, išbandymo. Bet ne dėl kasmetinio susilaikymo. Krikščionis pasninkaudamas ar nuo kažko susilaikydamas pirmiausiai deklaruoja, kad tuo konkrečiu metu jam yra svarbu kiti dalykai, įvykiai, kurie yra kur kas reikšmingesni už maistą ar pramogas.
– Ar Advento metu Jėzus Kristus mums staiga tampa svarbesnis už visą kitą? Gal turiu teisę pamiršti Jėzų ir savo nuodėmę iki kito numatyto laikotarpio.
– Taip tampame „šventiniais krikščionimis“, ir toks dirbtinumas susilaikymo laikotarpiai tikrai beprasmiai.
– Kaip galima Adventą įprasminti?
– Pirmas veiksmas turėtų būtį Biblijos atsivertimas. Ten labai daug klausimų, ten pat yra ir atsakymai. Sekmadieninis Viešpaties pašlovinimas Dievo surinkime, Bažnyčioje turėtų būti kiekvieno tikinčio krikščionio džiaugsminga, mėgstama ir trokštama pareiga. Adventas galėtų būti viena iš šių sekmadienių temų.
Svarbiausia mums neapgaudinėti nei savęs, nei Dievo. Sąžiningai įvardyti santykį su Kristumi ir melsti, kad Jis mus patrauktų link savęs. Paklusti, pasiduoti, neprieštarauti Dievo veikimui, vedimui, Jo valiai. Ir tai daryti kiekvienu metų laikotarpiu, taip pat ir per Adventą.
– Kaip jūs pats gyvenate Advento laikotarpiu? Kas jums tuo metu yra svarbiausia?
– Advento metu gyvenu įprastą gyvenimą. Tuo metu svarbiausia yra mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus. Bet ir kitu metu mūsų Gelbėtojas turėtų būti kiekvienam nuoširdžiam krikščioniui visų svarbiausias. Bažnyčioje skatiname papildomai mokytis Biblijos tiesų studijų metu, skatiname susitikti sielovadiniams pokalbiams, bet jokiu būdu neakcentuojame, jog tai dėl Advento. Tai daroma dėl kiekvieno nuodėmingo žmogaus, norinčio atsigręžti į Viešpatį. O kad tai būtų padaryta, nereikia laukti būtinai Advento, nors galima pradėti ir per Adventą.