Dėl Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sprendimų suvaldant migraciją iš Baltarusijos EŽTT pateiktas ne vienas skundas. Praėjusią savaitę iš 17-os teisėjų sudaryta EŽTT Didžioji kolegija viešai išnagrinėjo po bylą prieš kiekvieną valstybę.
Tokie argumentai nagrinėjami pirmą kartą
Skunde prieš Lietuvą keturi kubiečiai teigia, kad pažeisti keturi Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsniai: teisė į gyvybę (2 str.), kankinimo uždraudimas (3 str.), teisę į laisvę ir saugumą (5 str.) ir draudimas kolektyviai išsiųsti užsieniečius (Protokolas nr. 4, 4 str.).
Lietuva, Latvija ir Lenkija siekia įrodyti, kad žmogaus teisių ribojimai būtini ir pateisinami dėl grėsmių valstybės saugumui, Baltarusija instrumentalizavus migraciją politiniais tikslais.
„Toks argumentas EŽTT nagrinėjamas pirmą kartą, ko gero todėl klausimas ir sprendžiamas Didžiojoje kolegijoje“, – pastebėjo advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas.
Pašnekovo vertinimu, savo poziciją Lietuvai apginti gali būti sudėtinga. Tiek EŽTT, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), ne kartą nustatė, kad apgręžimas atsisakant įvertinti konkretaus asmens prieglobsčio prašymą – neteisėtas.
„Teisė į gyvybę, teisė į apsaugą nuo kankinimų, teisė nebūti grąžintam į valstybę, kur kyla grėsmė nežmoniško elgesio – absoliučios. Niekas nesitiki, kad ši norma gali būti pakeista“, – aiškino tarptautinės teisės ekspertas.
Griežtus ribojimus Lietuva įvedė 2021 m. rugpjūtį, nes prieš tai per porą mėnesių į šalį iš Baltarusijos atvyko 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai irakiečiai.
Išstumti 9 kartus
Dabar EŽTT nagrinėja 4 Kubos piliečių skundą, kurių istorija Lietuvoje prasidėjo 2022-ųjų pavasarį. Jie bėgdami nuo politinio persekiojimo tėvynėje legaliai atvyko į Rusiją, bet ten jiems grėsė deportacija, todėl patraukė į Europą. Jų atstovė Daria Sartori tikina, kad jaunuoliai nieko nežinojo apie situaciją pasienyje su Baltarusija ar įvestus apribojimus.
Kaip jau yra skelbusi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kovo 31 dieną sulaikyti kubiečiai pateikė savo šalies pasus bei suklastotus ispaniškus dokumentus, būtent šią šalį nurodė kaip savo kelionės tikslą. Jie buvo grąžinti atgal į Baltarusiją, iš kur ir atėjo.
Su teisininkais pasikonsultavę migrantai kreipėsi į EŽTT, balandžio 8 d. Teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį Lietuvą neišsiųsti jų iš šalies, tačiau kitą dieną pasieniečiai juos apgręžė atgal į Baltarusiją, galvodami, kad sprendimas suklastotas.
Kilus skandalui kubiečiai įleisti į Lietuvą, o 2023 m. pradžioje jiems čia suteiktas prieglobstis.
„Dabar jie gyvena ir dirba Lietuvoje“, – paminėjo jų atstovė.
Pareiškėjai Teismui skundžiasi, kad juos išstumiant buvo pažeisti keturi Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsniai.
Pasak kubiečių atstovės D. Sartori, Lietuvos pasieniečiai naudojo smurtą, grasino elektrošoku, nesuteikė medicininės ir humanitarinės pagalbos, taip pažeidė Konvencijos 3 str. dėl kankinimų uždraudimo. Šiuos kaltinimus Lietuva kategoriškai neigia, pasieniečiai tvirtina, kad šie migrantai buvo sukalbami, todėl jokio smurto jiems naudoti nereikėjo.
Toliau skundė teigiama, kad vaikinų gyvybei kilo pavojus išsiunčiant juos atgal į Baltarusiją, taip pažeistas Konvencijos 2 str.
„Lietuvos pareigūnai juos atstūmė 6 kartus. Dvi savaitės jie praleido miškuose minusinėje temperatūroje. Jiems nušalo galūnės, jie patyrė kitus sunkius sužalojimus, jie iki šiandien kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo“, – kalbėjo D. Sartori.
Be to, jie kelia klausimą, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 4 protokolo 4 straipsnis, draudžiantis kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Taip pat jie piktinasi, kad jau patekę į Lietuvą nuo 2022 balandžio 15 d. iki spalio 18 d. buvo laikomi Užsieniečių registracijos centre, draudžiant jiems iš ten išeiti. Tai, pasak pareiškėjų, pažeidė jų teisę į laisvę ir saugumą, užtrintą Konvencijos 5 str.
„Jie pusmetį buvo faktiškai įkalinti neinformuojant apie teisinį pagrindą, nesuteikiant advokato“, – minėjo D. Sartori. Užsieniečių sulaikymą antikonstituciniu jau yra pripažinęs Konstitucinės Teismas.
Migraciją pavertė ginklu
Lietuvos atstovas Ričardas Dzikovičius Teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjai nėra eiliniai prieglobsčio prašytojai, tai – dalis Baltarusijos surengtos hibridinės atakos instrumentalizuojant migrantus.
„Autokratai Konvenciją kaip ginklą prieš demokratijas, – tvirtino R. Dzikovičius ir pridūrė. – Jie juokėsi iš to, kaip mes vieni kitus kaltiname ir teisiame.“
„Tai buvo neeilinė situaciją, tą pripažįsta dauguma Europos valstybių, saugumo organizacijų, žiniasklaida ir akademinė bendruomenė. Negalime apsimesti, kad Lietuva susidūrė su natūralia migracija“, – pareiškė jis.
Savo kalboje Lietuvos atstovas atsiprašė kubiečių, kuriuos apgavo Baltarusijos režimas, tačiau pažymėjo, kad jie vengė teisėtai patekti į Lietuvą, nes jų tikslas buvo Ispanija.
Savo kalboje R. Dzikovičius, kad tarptautinė apsauga buvo prieinama migrantams, prieglobsčio prašymus buvo galima pateikti pasienio punktuose. Visgi įrodymai šiai versijai prieštarauja, pavyzdžiui, „Frontex“ ataskaitos rodo, kad ši galimybė iš tiesų neegzistavo, nes legaliai kirsti sieną drausdavo Baltarusijos pasieniečiai.
„Mes ir toliau suteiksime tarptautinę apsaugą tiems, kurie naudojasi durimis, bet ne langais ar kaminais“, – pažymėjo R. Dzikovičius.
Įrodymai silpnoki
Pasak R. Satkausko, Lietuva kol kas nepateikė stiprių įrodymų. Dar 2022 m. birželį dėl migrantų nepalankus sprendimas Lietuvai jau priimtas ESTT, ten konstatuota, kad valstybės saugumui dėl migrantų kylanti grėsmė nepagrįsta.
„Galbūt šiuo atveju valstybė pateiks argumentų dėl grėsmės, nors kol kas to nepadarė. Galbūt kitaip situaciją įvertins EŽTT, keičiasi laikai, keičiasi saugumo situacija. Teismas turi teisę vertinti iš naujo. Bet nemanyčiau, kad taip nutiks. Nėra nustatytas migrantų antplūdis, net per prieglobsčio prašytojų piką jų skaičius nebuvo ženklus, palyginus su tuo, ką matome kitose Europos šalyse. Neįrodyta instrumentalizavimo grėsmė, tai deklaratyvūs teiginiai, Lietuva mato grėsmę, tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad grėsmė egzistuoja. O jei ir egzistuotų, ji neturėtų būti valdoma pažeidžiant teisę į gyvybę, kankinimų draudimą“, – kalbėjo advokatas.
Paklaustas, ar Lietuva turės keisti savo politiką dėl migrantų nepalankaus sprendimo atveju, pašnekovas pastebėjo, kad ir be sprendimo akivaizdu, jog nesilaikoma tarptautinės teisės.
„Pareiga svarstyti prieglobsčio prašymą, pareikia įsileisti prieglobsčio prašytoją ir suteikti jam apsaugą, egzistuoja ir šiandien. Kad jos gali nebūti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, instrumentalizuotas migracijos atveju, tai tik mūsų interpretacija. Joks teismas nėra pasakęs, kad tą galima daryti“, – pažymėjo jis.
R. Satkauskas pripažino, jei EŽTT sprendimas būtų nepalankus Lietuvai, tai brangiai kainuotų ne tik finansiškai.
„Be abejo, Teismui konstatavus, kad tokie veiksmai neteisėti, netgi deklaruojant instrumentalizaciją ir grėsmę, tokia retorika nebegalės tęstis, nebent valstybė nuspręstu nusispjauti į tarptautinę teisę. Tai būtų didelis smūgis Lietuvos reputacijai“, – paminėjo jis.
Kada teismas priims sprendimą – neaišku, konkrečios datos nėra. Tikėtina, tai bus šiemet, nors greičiausiai, ne per artimiausius mėnesius.