„Kadangi Jonava yra miestas, užaugęs ant pramonės, ir į šitą miestą suvažiavo, buvo paskirti įvairių tautybių, iš įvairių tada dar buvusios didžios šalies kampelių, tai ir nemažai jų liko, gyvena ir sugyvena – bandysime tai parodyti per Europos prizmę: kad ir Europa tokia, ir mes tokie“, – BNS sakė Jonavos rajono vicemeras Eugenijus Sabutis.
Šią idėją, E. Sabučio teigimu, bus siekiama susieti ir su aktualia pabėgėlių problema – Jonavos rajone įsikūrusiu pabėgėlių priėmimo centru.
Pasak vicemero, ši idėja pirmiausia buvo aptarta su visuomene, jaunimo, verslo bendruomenėmis. Joms pritarus gruodžio 17 dieną klausimas bus svarstomas miesto taryboje, siekiant gauti politinį pritarimą.
Netoli Kauno, kito pretendento tapti Europos kultūros sostine, esančiai Jonavai šis žingsnis, E.Sabučio nuomone, taps nemenku iššūkiu. Tačiau galimybė kooperuotis su didmiesčiu nėra svarstoma.
„Mes norime tą priimti patys kaip didelį iššūkį sau. Nenorime žiūrėti į save kaip į mažą miestelį, kaip į provinciją, norime, kad pamatytų mus kitokiu kampu“, - kalbėjo E. Sabutis.
Lietuvos miestai varžysis dėl galimybės tapti 2022 metų Europos kultūros sostine.
Šis vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.