Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje

Taip teigiama šių metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Ataskaitoje sakoma, kad minimalios socialinės apsaugos stoka ir pajamų nelygybė yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo Lietuvai susidoroti labai sunku.

„Lieka abejonių, ar pagal naująjį socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga“, - sakoma ataskaitoje.

Kaip žinoma, socialinio modelio, tarp jų ir Darbo kodekso, įsigaliojimas Lietuvoje buvo atidėtas pusei metų, o Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai sugrįžo prie diskusijų, ką būtų galima tobulinti.

„Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, - rašoma dokumente.

Pasak Europos Komisijos, nors pajamos skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui nuo krizės labai išaugo, bet skurdo mažinimas buvo nepakankamas, nelygybė išaugo, socialinės apsaugos išlaidos mažos. Prie didelės nelygybės ir mažas pajamas gaunančių žmonių nesaugumo, Komisijos nuomone, prisideda ir tai, kad darbo pajamos sudaro mažą nacionalinių pajamų dalį, taip pat silpnos profsąjungos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Atskaitoje pažymima, kad 2015 ir 2016 m. Lietuvos ekonomika augo, nors ir kiek lėčiau. Lietuvos BVP per pastaruosius dvejus metus augo po apytiksliai 2 proc. Praėjusiais metais nedarbas mažėjo dėl spartaus užimtumo augimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tačiau tuo pat metu rinkoje atsirado daugiau darbuotojų, nes didesnis skaičius pagyvenusių darbuotojų liko darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Ir tai nenuostabu, nes pensinio amžiaus žmonės patiria didesnę riziką skurdui.

Europos Komisija pažymi, kad darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, bet darbo rinka traukėsi. Prognozuojama, kad ateityje darbo užmokestis augs, o jeigu neaugs našumas, gresia bėdų su konkurencingumu.

Manoma, kad dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kils spaudimas darbdaviams dėl darbo užmokesčio, bet jis bus ribotas dėl tokių sektorių santykinio mažumo.

Tuo pat metu lieka aukštas neįgalių ar žemos kvalifikacijos darbuotojų, gyvenančių ne Vilniuje, nedarbo lygis.

Europos Komisijos nuomone, potencialiam augimui įtakos turi demografiniai iššūkiai, mat Lietuvą palieka dideli emigrantų srautai, o natūralus gyventojų skaičiaus augimas – neigiamas. Per pastaruosius 10 metų kasmet gyventojų skaičius vidutiniškai mažėja po 1,3 proc., bet ateityje praradimų tempai turėtų paspartėti. Problemas dar aštrina prasta Lietuvos gyventojų sveikata.

Pasak ataskaitos, darbo jėgos našumas sparčiai augo iki 2009 m., o nuo šių metų sulėtėjo. Tai siejama su tuo, kad sumažėjo privačių investicijų – po krizės jų lygis neatsigavo. Tačiau našumo augimo sulėtėjimas, anot Komisijos, gali būti susijęs su atotrūkio mažinimo proceso sulėtėjimu.

Apskritai kalbant, Komisija pabrėžia didelę pajamų nelygybę Lietuvoje – ji yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. „Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, - sakoma ataskaitoje.

„Lietuvos mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama mažiau veiksmingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, laikoma, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui; gali būti, kad Lietuvoje ji taip pat skatina didelę emigraciją. Tebėra aukštas ir skurdo lygis, ypač neįgaliųjų, pensininkų, visų pirma vyresnio amžiaus moterų, ir bedarbių, pirmiausia dėl to, kad socialinės gerovės sistemos užtikrinama apsauga yra menka“, - rašo Europos Komisija.

Vertindama viešųjų finansų būklę, Europos Komisija sako, kad ji yra patikima, bet vidutiniu laikotarpiu fiskaliniai uždaviniai turi sunkėti, nes gyventojų skaičius mažėja, o išlaikomų žmonių skaičius auga. Tai lems, kad reikės vis daugiau lėšų pensijoms bei ilgalaikei priežiūrai.

Ataskaitoje pažymima, kad mokesčių – PVM bei darbo mokesčių – surinkimas yra neblogas, bet galėtų būt dar efektyvesnis. Tačiau iš esmės išvada tokia, kad Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklausys nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų mažėjimo ir senėjimo problemos. Taip pat problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tai ateityje gali tapti Lietuvos augimo trukdžiu. Didelis atotrūkis tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimo bei įsidarbinimo galimybių rodo šį didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, bet taip pat reiškia ir tai, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai turi per mažai galimybių pasinaudoti reikiamais mokymais.

Europos Komisija sukritikavo Lietuvos švietimo sistemą: mokinių pasiekimai Lietuvoje prastesni nei kitose Baltijos šalyse, auga prastai besimokančiųjų dalis, sistema sunkiai prisitaiko prie mažėjančio mokinių ir studentų skaičiaus, joje per daug darbuotojų ir per daug išlaikomos infrastruktūros. Maža to, maži atlyginimai ir mažos galimybės tobulintis netraukia į šią sritį geriausių absolventų.

„Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas nesaikingumas ir neefektyvumas“, - rašoma dokumente.