Europoje – apčiuopiamas jėgų pokytis: sprendimus lemia nebe Vokietijos ir Prancūzijos duetas

Karas Ukrainoje keičia jėgų pusiausvyrą Europos Sąjungoje, taip rašo „The Wall Street Journal“. Mažesnės šalys privertė didžiąsias duoti Ukrainai priemones, kurių jai reikia, rašo „The Atlantic“. Karas Ukrainoje greitina galios perkėlimą į rytus, rašo „The New York Times“. Kad galią Europoje ryžtingai krypsta į rytus, kai Vokietija leido vokiškus tankus duoti Ukrainai. Esą šis svarbus sprendimas įvyko tik dėl Baltijos šalių ir Lenkijos spaudimo.

Tai vadinama ženklu, kad Europos sprendimus lemia nebe Vokietijos ir Prancūzijos duetas, o Rytų Europa.

„Manau, kad ne tik dėl tankų, bet ir dėl politikos realiai. Dvidešimt metų mūsų ne per daug, kas klausė. Ir staiga pasirodė visiems teisūs“, – LNK žinioms sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Neabejojama, kad pirmiausia kalbama apie kylančią Lenkiją. Kuri ne tik pati turi tankų, bet Lenkija, kaip skelbiama, vadovauja Europos atsakui į Rusijos invaziją Ukrainoje, taip rašo „Atlantic Council“.

„Akivaizdu, kad lenkai tampa, nes tai yra beveik 40 milijonų valstybė, turi potencialą gintis pati“, – LNK situaciją vertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas, politologas Šarūnas Liekis.

Vakaruose ir tokie straipsniai: „Susipažinkite su būsima Europos karine galia – Lenkija“. Lenkai pradėjo grandiozinę kariuomenės stiprinimo programą. Lietuva, panašu, kalba.

„Kalbant apie pačią Lietuvą, aš vėl toliau nematau nei vienos per tą laiką pastatytos slėptuvės. Straipsniai apie tai, kad mūsų ligoninės yra nepritaikytos kariui ir panašūs dalykai. Tai, šnekos ir darbai labai skiriasi“, – pabrėžė politologas Š. Liekis.

NATO

© AFP / Scanpix

Lenkijai ir Europos saugumui gyvybiškai svarbių amerikiečių dėmesys. Vienas pirmųjų JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitų buvo į Lenkiją. Dabartinis prezidentas Joe Bidenas pernai pavasarį lankėsi Varšuvoje ir netrukus vėl atvyks į Lenkiją.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sako, kad Europa bus kitokia. Tik reikia padėti Ukrainai laimėti ir priimti ją į NATO.

„Prieš mus – didelis prizas. Kai Ukraina laimės, panaikinsime tolesnės Rusijos agresijos grėsmę Sakartvele, Moldovoje, Baltijos šalyse. Panaikinsime tolesnių ekonominių sutrikimų riziką. Europos saugumo architektūroje sukursime naują aiškumą ir naują stabilumą“, – vasario pradžioje kalbėjo B. Johnsonas.

Profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad Baltijos šalys tapo girdimos, nes daug metų perspėjo dėl Rusijos.

„Mes žinome, kad nepaisant korumpuotų ir nedraugiškų vakarų propagandos, mes turime daug draugų visame pasaulyje“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Būtų tiesiog nemoralu tęsti ryšius su V. Putinu, kuris sako dar turintis draugų vakaruose.

„Čia nėra galios persislinkimas, čia yra seniai Baltijos šalyse ir Lenkijoje akcentuotos Rusijos grėsmės išryškinimas“, – teigė M. Jurkynas.

Tikrai galiai, anot M. Jurkyno, neužtenka būti teisiems dėl Rusijos ar skirti gynybai daugiau nei 2 procentus BVP.

„Tai yra gyventojų skaičius, žmogiškieji resursai, ekonominė galia, diplomatiniai sugebėjimai, lyderystė. Ir, žinoma, dar priklauso ir gebėjimas vesti, burti kitus, rasti kompromisus“, – LNK žinioms sakė politologas M. Jurkynas.

Joe Bidenas susitikina su Baltijos šalių prezidentais

© LRPK / Robertas Dačkus

Anot LNK žinių pašnekovo M. Jurkyno, pagal visus šiuos kriterijus Europos lyderės lieka tos pačios.

„Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, netgi Ispanija kažkiek. Lenkija pakliūtų į tą antrą ešeloną su Italija ir Ispanija“, – sakė jis.

Politikai tikisi, kad Lietuvos balsą stiprina, o ateityje esą dar stiprins, vertybinė parama Taivanui. Esą dabar JAV perspėja Ukrainą tolti nuo Kinijos.

„Jie yra mūsų esminis, būsimas priešas“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.

Pernai NATO pirmą kartą savo saugumo doktrinoje paminėjo Kiniją.

„Tai rodo, kad NATO nuėjo ilgą kelią, pripažindama ir spręsdama Kinijos mums keliamus iššūkius“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Sutariama, kad Baltijos jūros regiono įtaka dar sustiprėtų Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: