Europarlamentaras: ar valstybė padoriai pasielgė, atimdama tai iš žmonių ir susikraudama į savo biudžetą

Tačiau vienas iš referendumo dėl branduolinės energetikos iniciatorių europarlamentaras Bronius Ropė ir dabar, energetikos krizės akivaizdoje, nemano, kad elektrinės nepastatymas buvo klaida, o dėl susiklosčiusios situacijos linkęs kaltinti ne tik V. Putiną, bet ir Lietuvos Vyriausybę.

„Manau, kad Vyriausybė ne tik krizės nestabdė, bet ir prie jos prisidėjo. Putinas padarė vieną baisų darbą: sukėlė dujų kainas. Bet tai padarė pernai spalį – jau kitą mėnesį bus metai. Ir mes – tiek Lietuva, tiek Europa – sėkmingai nieko nedarėme, kol europiečiai patys nepamatė n kartų padidėjusių sąskaitų ir neišėjo į gatves“, – Strasbūre vykusios plenarinės Europos Parlamento sesijos metu portalui „Delfi“ sakė B. Ropė.

Anot jo, būtų dar tik pusė bėdos, jeigu dėl V. Putino pradėto karo būtų tik kilę kainos. Tačiau esą prie Lietuvos gyventojų dalios apsunkinimo prisidėjo ir šalies valdžia.

„Mes prievarta pradėjome žmones varyti į liberalizaciją, pritaikydami, neaišku, ar teisėtai – užklausiau komisijos ir laukiu atsakymo – 25 proc. priedą. Jeigu būtume netaikę to priedo, būtų pats žmogus save galėjęs kaltinti, kad kažką rinkosi ar nesirinko. Bet, kai pritaikėme bizūną, tai padėjome energijos gamintojams ir tiekėjams gauti didžiulius pelnus.

Negi ministrai ir specialistai nežinojo, kad biržoje kaina skaičiuojama pagal didžiausią parduotą dienos kiekį?“ – stebėjosi B. Ropė.

Bronius Ropė

© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo nuomone, ir valstybė pasielgė neteisingai, nuo didelės elektros kainos pasiimdama savo dalį į biudžetą: „Ar valstybė padoriai pasielgė, atimdama tai iš žmonių ir susikraudama į savo biudžetą?

Kitas dalykas, kad dalis kainos prieaugio eina tinklams, mūsų atveju – valstybinei „Litgrid“ įmonei, kuriai teko vėl šimtai milijonų“.

B. Ropė mano, kad tokios situacijos, kokia susiklostė dabar, būtų padėjęs išvengti visų pirma prievartos netaikymas elektros rinkos liberalizavimui. Taip pat esą reikėjo mažinti PVM, akcizus ir pan., kas, europarlamentaro įsitikinimu, galėjo bent iki balandžio-liepos amortizuoti kainų augimą.

„Reikėjo ir lygiagrečiai dirbti su EK, o nelaukti, kada Komisija pradės kažką daryti, kad būtų pakeista kainos formulė. Dabar jau Komisija, kai visi ją puola iš visų pusių, pažadėjo spalį atskirti dujų elektrą nuo kitos elektros, padaryti laiptelius pajamoms, apmokestinti viršpelnius, bet atgaline data beveik metams nieko nepadarys.

Lietuva gavo gal 500–600 mln. į biudžetą iš to „sukčiavimo“ papildomų pinigų – juos turėtų grąžinti vartotojams. Kodėl turi naudoti kitiems savo politiniams tikslams, pvz. keliams? Jeigu iš elektros gavote, tai grąžinkite, bent jau daugiausiai nuskriaustiems“, – teigė B. Ropė.

Paklaustas, ar dabar, matydamas energetikos krizę, tebemano, kad referendumas dėl Visagino AE buvo teisingas žingsnis, pašnekovas sakė, kad neabejotinai taip: „Manau, kad tai buvo teisingas ir labai pavėluotas žingsnis. Turėjome visa tai greičiau padaryti ir lygiagrečiai vystyti pajėgumus.

Iš uždarymo fondo buvo paimtas 1 mlrd. litų ir pastatyta moderniausia jėgainė Elektrėnuose, kuri nedirbo. Kodėl mes tokias statome, kurios nedirba? Ji net nebuvo prijungta prie Elektrėnų miesto šildymo tinklų ir negali šildyti miesto. Miestą šildome su nemoderniomis elektrinėmis. Kas Lietuvai draudė nuo 2004 metų, kai įstojome į ES, pradėti vystyti savo pajėgumus? Niekas!

Dabar Lietuva turi moralinę teisę sakyti Europai: „Jūs mums kėlėte sąlygą uždaryti Ignalinos AE, mes ją uždarėme ir anksčiau laiko. Jūs mums sakėte, kad Europoje yra perteklinės energijos, kuria mus aprūpinsite, tai duokite mums sąžiningos kainos paketą arba apmokėkite skirtumą“. Visiškai normalu, jeigu tą klausimą keltų Vyriausybė, aš galiu Europos Parlamente tą klausimą laisvai kelti ir tai gali dar ir prezidentas Vadovų taryboje kelti“.

Kartu B. Ropė abejojo, ar, jei vis tik būtų nuspręsta statyti Visagino AE, ji būtų šiandien iškilusi: „Jeigu būtų priimtas sprendimas statyti, būtų šiandien gal pamatai išlieti, o gal ir ne.

Antras dalykas – o branduolinis kuras iš kur būtų? Vėl iš Rusijos?

Trečias – baisiausias dalykas: kiek Ignalinos uždarymui išleidome? Apie 4 mlrd., anksčiau 6 dabar – 10 mlrd. kainuoja statyti ir dar laidoti apie 20 mlrd. Kai viską sudėsi, jokioms biržoms tos elektros neparduosi. Nebent, jeigu Europa vėl bus gerutė, mums duos pinigų naujam reaktoriui uždaryti ir palaidoti“.

Europarlamentaras abejojo ir dėl to, kad AE avarijos atveju mūsų maža valstybė būtų sugebėjusi pasirūpinti gyventojais.

„Šiandien turime puikias alternatyvas: saulę, vėją ir vandenį. Išnaudokime jas ir būsime apsirūpinę energija, ramiai miegosime ir nė viename žingsnyje nebūsime nuo nieko nepriklausomi, nepaliksime nieko ateities kartoms.

Ignalinos AE skausmą ir bėdą paliekame maždaug 10–12 ateities kartų. Sukrauname atidirbtą kurą 25 pirmiems metams, po 25 metų reikės perkrauti. Kieno pinigais tai perkrausime? Kas tuos pinigus uždirbs? Įdėsime į saulės elektrą? Į VIAP'ą?

Projektus, kurie yra jau atgyvenę ir neturi savo ateities, reikia mesti iš galvos. Reikia imti projektus, kurie turi ateitį. Šiandien juos galima pilnai realizuoti. Vienam gyventojui reikia apie 3 tūkst. eurų ir gali sau pasistatyti saulės elektrinę ir turėti savo elektrą nemokamai 25 metus“, – paskaičiavo B. Ropė.

Jo teigimu, Lietuvos žmonės nori statyti saulės elektrines ir investuoti pinigus į tai.

„Pernai buvo paskelbtas kvietimas saulės elektrinėms statyti. Per vieną dieną paraiškų žmonės padavė daugiau nei buvo skirta pinigų, o per mėnesį surinko 10 kartų daugiau. Tai, ačiū Dievui, valdžia atsipeikėjo ir pinigus davė.

Dabar valdžiai lieka kuo greičiau išspręsti tinklų pajungimo klausimą, nes daug žmonių negali statytis elektrinių, nes neužtenka pajėgumų arba negali pasijungti reikiamo pajėgumo“, – pastebėjo europarlamentaras.