Neseniai pranešta, kad Vladimiras Putinas laukia žiemos ir tikisi, kad milžiniškos energijos kainos bei galimas jos trūkumas palauš Europą.
„Europiečiams bus sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų“, – „Reuters“ sakė šaltinis Maskvoje.
Tačiau ilgai laukti neteko – praėjusį šeštadienį apie 70 tūkstančių čekų susirinko istoriniame Prahos centre, kur protestavo prieš Čekijos vyriausybę. Kaip rašė „Bloomberg“, kai kurie protestuotojai laikė plakatus, nukreiptus prieš šalies priklausymą NATO ir ES.
Mitingo organizatorių paskelbtoje peticijoje buvo reikalaujama užtikrinti pigių dujų tiekimą sudarant tiesioginę sutartį su Rusija, karinio neutralumo ir daugiau paramos čekiškam verslui, pasisakyta prieš nuolatinį pabėgėlių iš Ukrainos įkurdinimą šalyje.
„Aišku, kad mūsų teritorijoje vyksta Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijos, o kai kurie žmonės paprasčiausiai jų klausosi“, – žurnalistams sakė Čekijos premjeras Petras Fiala.
Degino sąskaitas
Dieną prieš, tik daug mažesnis mitingas vyko Italijoje. Neapolio gatvėse šimtai bedarbių degino gautas sąskaitas už komunalinius patarnavimus.
„Negalime sumokėti, mokesčiai už dujas ir elektrą išaugo trigubai“, – Italijos agentūrai ANSA aiškino vienas mitinguotojas.
Didžiojoje Britanijoje susibūręs judėjimas „Don't Pay“ (Nemokėk – Delfi) reikalauja mažinti energijos kainas iki „prieinamo lygio“ ir ragina gyventojus tiesiog neapmokėti sąskaitų, jei į reikalavimą nebus atsižvelgta. Judėjimas nori suburti milijoną britų, pasirengusių nuo spalio 1 dienos nemokėti sąskaitų – jų puslapyje šiuo metu yra užsiregistravę 185 tūkst. tokią mintį palaikančių žmonių. Vyriausybės atstovai raginimus nemokėti vadina neatsakingais.
Britų vartotojų teisių gynėjas Martinas Lewisas perspėjo, kad boikotai ir streikai nesiliaus, jei nebus imtasi priemonių.
„Kai nemokėti sąskaitų taps socialiai priimtina, žmonės jų ir nemokės, visų juk neatjungs“, – „Financial Times“ neseniai pareiškė jis.
Vašingtone įsikūrusio Amerikos universiteto profesorė Naomi Hossain „Reuters“ sakė, kad ir kokiu būdu šalių vyriausybės mėgins gerinti padėtį, ši žiema vis tiek bus pažymėta socialiniais neramumais.
„Jei būčiau politikė, man būtų labai neramu“, – sakė ji.
Lietuvoje į pirmąjį protestą prieš aukštas elektros kainas pakvietė Nacionalinio susivienijimo kandidatu į sostinės merus keliamas šios partijos vicepirmininkas Vytautas Sinica. Ketvirtadienio vakarą jis su būriu palaikytojų protestavo prie Vyriausybės rūmų.
Europarlamentarė, konservatorė Rasa Juknevičienė V. Sinicą suskubo apkaltinti dirbant Latvių gatvei (kur įsikūrusi Rusijos ambasada – Delfi).
„Vakar tik parašiau, kad laukim ir Lietuvoj panašių į Prahos mitingus, o zylės (žinot apie ką, neversiu į originalią pavardės) jau ir sucypsėjo pirmos. Latvių gatvėj mobilizacija prasidėjo“, – feisbuke rašė politikė.
V. Sinica į tai atsakė, kad palyginimas su Prahoje vykusiu protestu – nevykęs, nes čekų reikalavimai stabdyti sankcijas ir pirkti dujas iš V. Putino yra blogi. Jis įsitikinęs, kad elektros kainos, skirtingai nei kartoja konservatoriai, išaugo ne dėl karo Ukrainoje, o dėl to, kaip ydingai veikia ES elektros rinkos taisyklės.
„Tiesą sakant, vienintelis konservatyvus dalykas šioje partijoje liko tik vis ta pati laike užstrigusi demagogija apie Latvių gatvę“, – konservatoriams mestelėjo V. Sinica.
Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis feisbuke pasidalino mintimi, kad tuo metu, kai Rusijos propaganda stengiasi Europoje kelti sumaištį, tuo pačiu klausimu eina protestuoti V. Sinica ir tai negali būti sutapimas.
„Koks gražus sutapimas. Per „France24“ TV prancūzų energetikos ministras pasakoja apie Rusijos propagandos pastangas Europoje kelti sumaištį dėl energetikos kainų, galimo deficito ir kaip Europos vyriausybės nesusitvarko su elektros ir kitomis kainomis. O tuo tarpu V. Sinica su kompanija šiandien Vilniuje daro viešą sabuntujų būtent ta pačia tema, būtent tais pačiais klausimais. Ne ne, jie tikrai už Lietuvą, kas tuo gali abejot!“, – feisbuke rašo A. Armalis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros vedėja A. Ramonaitė Delfi sakė, jog iš pirmo žvilgsnio galima būtų galvoti, kad Lietuvoje neramumų bus, nes ekonominė situacija nedžiugina – infliacija viena didžiausių Europoje, skurdo lygis aukštas, tad daliai žmonių laikai bus tikrai sunkūs, be to, protestų buvo, kai laikai nebuvo tokie blogi.
„Iš kitos pusės – kiek mums pavyko perprasti prieš tai buvusią protestų bangą, būčiau linkusi manyti, kad pas mus tokių didelių protestų kaip kitose šalyse gali ir nebūti, arba jei kas ir bus, tai vargu, ar tai būtų tiesioginis pernai buvusių protestų tęsinys“, – teigė ji.
A. Ramonaitės teigimu, ilgamečiai tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojai nėra linkę protestuoti dėl su ekonomika susijusių dalykų.
Jos teigimu, interviu su „maršistų“ mitingų dalyviais parodė, kad už jų veiksmų buvo idėjinis pamatas, nemaža dalis jų kalbėjo apie Sąjūdžio laikus, jautė susirūpinimą Lietuvos ateitimi, daliai žmonių atrodė, kad koronaviruso valdymo priemonės peržengia ribas. Profesorės žodžiais, jie aiškiai mokėjo pagrįsti, kodėl eina į mitingus.
„Paprastam žmogui peržengti protesto barjerą yra pakankamai sunku“, – sakė ji.
Tuo metu dabar, anot. A. Ramonaitės, duomenys rodo didelį lietuvių palaikymą Ukrainai.
„Suvokimas, empatija ir karo situacija tarsi neleidžia kažkokiais egoistiniais motyvais grįsti savo protesto, kad mums blogai, nes jiems dar blogiau. Klausimas, ar būtų pakankama moralinė motyvacija“, – svarstė ji.
Tačiau žmonės, pasak profesorės, galėtų protestuoti ir manydami, kad su krize galima būtų tvarkytis kitaip.
„Jei protestas būtų, greičiausiai jis nebūtų tiesmukai dėl ekonominės padėties, greičiau dėl Vyriausybės veiksmų buvimo ar nebuvimo. Tačiau aš abejoju, ar ateitų žmonės iš tos grupės, kuri protestavo anksčiau“, – kalbėjo politologė.
A. Ramonaitės teigimu, labai dažnai skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms būna sunku susimobilizuoti.
„Baltijos tyrimų“ neseniai paskelbta apklausa, kuri sutampa su mūsų duomenimis, rodo, kad net apie 40 proc. Lietuvos žmonių gyvena ant skurdo ribos. Kai gyveni tokioje situacijoje važiuoti kažkur protestuoti yra per didelė prabanga. Tu turi turėti pinigų degalams, atsiprašyti iš darbo – turi būti tam tikra prasme laisvas žmogus, kad galėtum protestuoti“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad dėl šios priežasties sunkiausiai gyvenančių žmonių balso visuomenė negirdi.
A. Ramonaitė priminė, po 2009 metais įvykusių riaušių prie Seimo mitingų dėl sunkmečio nebebuvo, bet tais metais iš Lietuvos išvyko 80 tūkst. emigrantų.
„Šie žmonės pasirinko tokią protesto formą, – sakė ji. – Nesinorėtų, kad sunkmetis imtų reikštis tokiomis formomis, kurios galėtų turėti ilgalaikių socialinių pasekmių Lietuvai. Lietuvoje gali nebūti protestų, bet tai nereiškia, kad valdžia neturi atsakomybės rūpintis žmonėmis. Sunkumai yra objektyvūs, tai, kad žmonės neprotestuoja, nereiškia, kad tų problemų nėra“.
Komentuodama socialiniuose tinkluose žmonių mėgstamą kartoti mintį, kad Lietuvos valdžia daugiau daro Ukrainai ir ukrainiečiams, nei savo žmonėms, A. Ramonaitė sakė, kad tai Rusijai palanki mintis, todėl ji nenustebtų, kad ją kažkas ėmė platinti specialiai.
Tačiau, anot jos, Rusijos propaganda Lietuvoje „pataiko“ tik su tomis žinutėmis, kurios turi pamatą mūsų visuomenėje, propagandistams pasiseka tik su tomis žinutėmis, kuriomis lietuviai ir taip tiki.
„Tačiau mūsų duomenys rodo, kad nepaisant visko, parama Ukrainos rėmimui mūsų visuomenė yra labai didelė. Manau, kad jei tokias žinutes kažkas ir bando skleisti, jos neturės didelio atgarsio“, – įsitikinusi ji.
A. Ramonaitė Delfi nesveika pavadino jau kuris laikas gyvuojančią tendenciją, kai valdžios kritikai imami kaltinti tarnyste Rusijai.
„Politikai ir komentatoriai, kurie taip daro, galėtų pamąstyti, kad jie elgiasi lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, koks Aliaksandras Lukašenka. Jis gal net pats tikėjo ir tiki, kad jeigu kažkas protestuoja, juos sukurstė Vakarų agentai – čia lygiai toks pat mąstymo modelis. Taip mąstyti apskritai neetiška, tai antidemokratiškas ir visiškai nepateisinamas elgesys. Turėtų atsirasti nepakantumas šių etikečių klijavimui, nes tai prasilenkia su pagrindiniais demokratijos principais“, – sakė ji.
