aA
Ambicingas Eurazijos sąjungos kūrimo projektas, apie kurį praėjusį savaitgalį paskelbė jo pagrindiniai dalyviai – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – taps Europos Sąjungos (ES) vienybės išbandymu. Taip DELFI tvirtina Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Rusijos galia auga, ES visuomenės – skaidomos

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„ES valstybių visuomenės pamato kitą – alternatyvų projektą. Tai turės įtakos buvusio komunistinio bloko šalių visuomenėms, tai gali veikti ir Baltijos valstybių rusakalbius. Eurazijos blokas griauna ES vienybę. Jis prisideda prie Europos visuomenių skaidymo: jis yra papildoma euroskeptikų korta“, - teigė politologas. 

DELFI primena, kad Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija nuo ateinančių metų ketina gyventi bendroje ekonominėje erdvėje, kuri 2015 metais, kaip kalba šių valstybių vadovai, turėtų peraugti į dar glaudesnę Eurazijos sąjungą.

Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas yra atvirai kalbėjęs apie NATO ir konkrečiai Baltijos valstybių keliamą grėsmę Rusijai.

Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos mastas jau dabar leidžia šias dvi valstybes kariniu atžvilgiu laikyti integralia Eurazija. Savo ruožtu Kremliaus kuriami ir įgyvendinami planai stiprinti karo pajėgas nuo Rumunijos iki Norvegijos negali nekelti susirūpinimo NATO ir arčiausiai Rusijos esančioms Aljanso narėms.

Nestebintų, jei ekonominė Eurazijos projekto dalyvių integracija būtų tik pirmas Kremliaus geopolitinis žingsnis, po kurio būtų žengtas antras – politinė ir karinė integracija.
Įdomu tai, kad net šiomis aplinkybėmis Rusija vis dar atvirai neneigia savo reikšto noro būti NATO ir ES strategine partnere.

Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, Kremliaus polittechnologai veikia paradoksaliai: jų iniciatyvos iš pradžių atrodo ne laiku ir ne vietoje, bet vėliau paaiškėja, kad jos buvusios ir laiku, ir vietoje.
Eurazijos projektas – tai tarsi užsienio politikos programa būsimam Rusijos prezidentui. Niekas neabejoja, kad juo vėl ir ilgam taps Vladimiras Putinas. „Reikia kažkaip gaivinti lavonu virtusią Nepriklausomų valstybių sandraugą. Tokai valstybei, kaip Rusija, yra būtinas koks nors erdvės valdymo modelis“, - sako N. Maliukevičius.

Vis dėlto, N. Maliukevičiaus požiūriu, Eurazijos projekto sėkmė būtų kur kas tikroviškesnė, jei šiame projekte atsirastų Kinija. Politologo teigimu, šiuo metu šis Kremliaus projektas gali būti kuriamas ir kaip savarankiškas darinys Kinijos atžvilgiu, tačiau „nuo geopolitinių realijų nepabėgsi: Kinija turėtų suvaidinti kažkokį vaidmenį“.

Tuo metu šveicarų laikraštis „Le Temps“ atkreipia dėmesį į Rusijos ištiestą ranką Kirgizijai, kuri drauge su Kazachstanu turėtų padėti Rusijai stiprinti savo pozicijas Kinijos atžvilgiu. Kaip rašo „Le Temps“, užuot pasirinkusi tarp Briuselio ir Pekino, Maskva mėgina kurti stiprią sąjungą buvusioje SSRS erdvėje, kuri, savo ruožtu, galėsianti orientuotis į glaudesnį bendradarbiavimą su ES kuriant „Didžiąją Europą“.

Šalia turtingesnių – geriau

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Justinas Karosas Atkreipė dėmesį į teigiamus, jo manymu, Eurazijos sąjungos kūrimosi aspektus. „Jei nauja ekonominė jungtis pagyvins tų kraštų ekonomiką, padidins tų valstybių gerovę, tai mums turtingesni kaimynai yra geriau nei labai nuskurdę“, - sakė politikas.

Justinas Karosas
Justinas Karosas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip tam tikrą iššūkį Lietuvai J. Karosas įvardijo galimai didėsiantį naujos ekonominės sąjungos uždarumą. „Tos trys susivienijusius valstybės elementaria ūkine prasme gali save išlaikyti“, - teigė jis. Tai, Pasak J. Karoso, nėra gera žinia Lietuvos eksportuotojams.
Vis dėlto Lietuvai optimizmo turėtų teikti tai, kad jos verslininkai jau yra gerai „įsisavinę“ Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano rinkas. Tai leidžia kol kas nejausti ypatingų baimių dėl Rytų kaimynių užsisklendimo.

Skepsis dėl Eurazijos

J. Karoso nuomone, Eurazijos sąjungos kūrimas sukels Rusijoje „tam tikro išdidumo ir pasipūtimo jausmą“. Tačiau, jo teigimu, Kremliaus noras toliau bendrauti su ES, tikintis naudos iš šių santykių, niekur nedings.

Eurazijos sąjungos perspektyvos J. Karosui neatrodo itin šviesios, nes, jo žodžiais, per 20 metų žmonės įprato gyventi nepriklausomose valstybėse, ir nauji suverenumą atimantys dariniai jiems nekels didelio susižavėjimo.

Egidijus Vareikis
Egidijus Vareikis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Egidijus Vareikis taip pat sakė žiūrįs į ambicingą rusų projektą skeptiškai: „Nesu įsitikinęs, kad čia bus kažkas rimta. Anksčiau rimtai buvo žiūrima ir į Nepriklausomų valstybių sandraugą, ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, bet vėliau visa tai kažkaip aptildavo“.

Eurazijos projektas turi padėti Rusijai jaustis „didžiąja“ valstybe. Pasak E. Vareikio, Lietuvai ir jos kaimynėms Eurazijos kūrimasis gali turėti teigiamą poveiki, aiškiai apibrėždamas ribą tarp Europos ir ne Europos, Vakarų ir Rytų. 

Ukrainai – nieko gero

Kuriantis Eurazijai, Ukraina, kitaip nei Vakarus tvirtai pasirinkusi Lietuva, bus dar labiau draskoma. Šios valstybės visuomenė jau seniai yra suskaldžiusi. Dalis jos politikų ir piliečių yra įsitikinusi, kad Europos standartai jiems per aukšti ir nepasiekiami.

„Ukraina, tikėtina, ir vėl liks pilkojoje zonoje“, - nuogąstavo E. Vareikis. Politikas sakė kol kas nematąs Ukrainos perspektyvų įstoti į ES ir nebebūti „kraštine“ valstybe tarp Europos ir Rusijos. „Vargšė didelė Ukraina bus ir toliau plėšoma į dalis“, - kaip ir E. Vareikis, optimizmu Ukrainos ateities atžvilgiu netryško N. Maliukevičius.

Savo ruožtu J. Karosas teigė manąs, jog tam, kad Ukraina per daug nesišlietų prie Eurazijos, praverstų švelnesnė griežtus reikalavimus šalims kandidatėms keliančios ES pozicija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1473)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (486)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (32)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (208)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (29)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...