- Prieš dvi savaites Žmogaus teisių stebėjimo institutas paskelbė, kad situacija žmogaus teisių srityje Lietuvoje tik blogėja. Ar su tuo sutinkate?

- Žinau, kad ekonominė krizė skaudžiai smogė Lietuvai ir buvo būtini biudžeto karpymai. Kai atliekami dramatiški biudžeto karpymai, kenčia pažeidžiamos visuomenės grupės. Manau, svarbiausia pasirūpinti senyvais žmonėmis, neįgaliaisiais, kitais neturtingais žmonėmis.

Šiuo metu neanalizavau konkrečios Lietuvos situacijos, bet bendras patarimas būtų šis - peržiūrėti paramos politiką - kad būtų apsaugotos pažeidžiamos visuomenės grupės.

Per krizę taip pat labai svarbu, kad dirbtų žmogaus teises ginančios institucijos – ypač tos, kurios rūpinasi vaikais. Visada reikia daugiau dėmesio vaikams, jų teises ginančioms institucijoms. Vaikai – mūsų ateitis.

- Pastaraisiais metais Lietuvoje daug aistrų kelia LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) teisės. Pernai pirmąkart Lietuvos surengtas homoseksualų paradas. Kaip jį vertinate? Anksčiau esate pastebėjęs, kad eitynėse policininkų buvo daugiau nei dalyvių...

- Gerai, kad demonstracija iš viso vyko, nes anksčiau jų rengti neleista. Bet ten buvo tokia galybė policininkų – manau, tai iliustruoja situacijos kontraversiškumą.

Thomas Hammarbergas
Parlamente yra diskutuojama, ir, nors nedaug, bet keletas parlamentarų stengiasi įtikinti parlamentą priimti teisės aktus, kurie reikštų tam tikrą konkrečios informacijos vengimą. Jie mano, kad žmonės yra tušti dėl savo seksualinės orientacijos arba identiteto. Mes to nenorime, mes norime absoliučiai nediskriminacinio požiūrio.

Manymas, kad homoseksualų ar žmonių, kurie neapsisprendžia dėl lyties tapatybės, paminėjimas yra jų gyvenimo būdo propagavimas – neteisingas. Tai nėra propaganda. Tai tiesiog principas, jog jie taip pat turi teises. Reikia tolesnių diskusijų. Bet aš pastebėjau, kad tokio tipo parlamentarų nėra daug, nemanau, kad jie gali turėti didelės įtakos.

- Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad Lietuva Europoje tapo žinoma kaip homofobiška valstybė. Ar tai pastebite?

- Yra tokių interpretacijų. Daugiausia dėl demonstracijų draudimo Vilniuje. Tačiau, kaip minėjote, viena demonstracija jau buvo, manau, tokių bus ir ateityje. Su laiku žmonės supras, kad tai gana normalu.

- Kaip patartumėte keisti homofobiškas visuomenės nuostatas?

- Tai požiūrio klausimas. Turiu pastebėti, kad iš komunistinės diktatūros išsivadavusioms šalims reikia laiko, kol viešoji nuomonė taps plačiai tolerantiška. Daugiausia LGBT teisių pripažinimo problemų – buvusiose komunistinėse šalyse.

Manau, tai pasekmė to, kad žmonės šiomis temomis negalėjo diskutuoti anksčiau. Jiems viskas nauja, jie baiminasi. Tačiau esu gana optimistiškas – manau, su laiku viskas keisis. Tačiau principai (žmogaus teisių - DELFI) turi būti užtikrinti jau dabar.

Štai Rusija iki šiol neleido demonstracijų. Yra problemų Moldovoje – čia net Konstituciniam Teismui pareiškus, kad demonstracija turi vykti, meras pareiškė negalįs garantuoti saugumo. Serbija leido eitynes, tačiau jų metu būta išpuolių.

Tai nėra maloni situacija, demonstruojanti žmonių nesupratimą, kad žmogaus teisės apima ir LGBT grupių teises.

- Kasmet minint Nepriklausomybės dieną, Lietuvoje įvairias akcijas rengia „skinai“, save vadinantys „tautiniu jaunimu“. Jie šūkauja „Lietuva lietuviams“. Ką manote apie tokius reiškinius?

- Manau, susiduriame su nacionalizmo, kuris šiandien skleidžiasi Europoje, tipu. Dalis žmonių, dalyvaujančių šiose demonstracijose, turbūt nelabai žino, ką daro, ką pristato.

Manau, svarbu nuo tokių reiškinių nenuleisti akių, geriau informuoti žmones, kad esame modernioje Europoje, susiję vieni su kitais, priešinamės prietarams, esame prieš ksenofobiją, gerbiame mažumas. Šios vertybės Europą daro didžia.

Manau, svarbu apie problemą diskutuoti, kol ji nepasidaro per rimta. Nes jei Europą suskaldysime į mažas nacionalistines salas, kurios pradės konfliktuoti tarpusavyje, tai nebus ateitis.

- Daugiau nei prieš metus Vyriausybei rekomendavote kuo greičiau įteisinti pavardes su nelietuviškomis raidėmis dokumentuose, leisti dvikalbes gatvių ir vietovardžių lenteles, apsvarstyti galimybę valdžios ir viešas paslaugas teikiančiose institucijose vartoti tautinių mažumų kalbas. Iki šiol niekas nepasikeitė. Ar tebesilaikote tokios pozicijos?

- Pirmiausia, sulaukėme teigiamos Vyriausybės reakcijos. Jie pasisakė už pavardes originalo kalba pasuose. Deja, tam nepritarė Seimas, tad nieko neįvyko. Tikiuosi, Seimas pakeis nuomonę, o Vyriausybė toliau laikysis iniciatyvos. Matau dar vieną galimybę naujam raundui Seime.

Tai būtų buvęs geras postūmis santykiuose su lenkais. Žodžiu, buvo geras pasiūlymas, tačiau blogas sprendimas.