aA
Kuo greičiau įteisinti pavardes su nelietuviškomis raidėmis dokumentuose, leisti dvikalbes gatvių ir vietovardžių lenteles, apsvarstyti galimybę valdžios ir viešas paslaugas teikiančiose institucijose vartoti tautinių mažumų kalbas - tokie raginimai išdėstyti Europos Tarybos (ET) žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo laiške premjerui Andriui Kubiliui. Vyriausybės vadovas savo ruožtu tikina, kad Lietuvoje dvikalbių topografinių įrašų vietovių ar gatvių pavadinimuose problema turėtų būti pradėta spręsti rudenį.
Lenkiškas gatvės pavadinimas Šalčininkų rajone
Lenkiškas gatvės pavadinimas Šalčininkų rajone
© DELFI

Valdžios įstaigose – ne vien lietuvių kalba?

Laiškus ne tik premjerui, bet ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei aukštas pareigūnas parašė primindamas pernykštį savo vizitą Vilniuje. Th. Hammarbergas priminė tuomet vykusius pokalbius ir atkreipė dėmesį, kad kai kurių klausimų Lietuva toliau neskuba spręsti.

Jis teigiamai įvertino, kad mūsų šalis ėmėsi tirti įtarimus dėl slapto CŽV sulaikymo centro. Tačiau laiškuose toliau reiškiamas susirūpinimas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kuriame, tiesa, nebeliko frazės apie homoseksualius santykius. Th. Hammarbergą taip pat neramina užmojai kriminalizuoti palankios informacijos apie homoseksualius santykius skleidimą.

Tiek pernai spalį viešėdamas Vilniuje, tiek savo laiškuose aukštas pareigūnas bene daugiausiai dėmesio skyrė mažumų, ypač seksualinių ir etninių, diskriminacijai. Laiške premjerui Th. Hammarbergas priminė, kad etninių mažumų atstovų teisę turėti dokumentus su originalo kalba užrašytais vardu ir pavarde gina ET tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2000-aisiais. Po trejų metų komitetas, prižiūrintis šios konvencijos įgyvendinimą, pripažino, kad Lietuvos žingsniai įgyvendinant minėtą nuostatą nebuvo pakankami.

Jau po Th. Hammarbergo vizito Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuvos piliečio pase galima nurodyti ne vien sulietuvintus, bet ir originalo kalba užrašytus asmenvardžius, bet tik kitų įrašų puslapyje. „Laikau tai pozityviu žingsniu ir tikiuosi, kad šis sprendimas bus įgyvendintas praktiškai“, – pažymėjo ET pareigūnas.

Anot jo, per diskusijas Vilniuje taip pat kalbėta apie dvikalbes gatvių ir vietovardžių lenteles. Minėtas komitetas 2003 m. konstatavo, kad situacija Lietuvoje neatitiko konvencijos reikalavimų. Mat Valstybinės kalbos įstatymas, neleidęs tautinių mažumų kalbų vartoti tokiu būdu, buvo laikomas viršesniu prieš Tautinių mažumų įstatymą, kuris tokią galimybę numatė. Padėtis iki šiol nėra pasikeitusi, todėl Th. Hammarbergas išreiškė viltį, kad bus priimtas visas puses tenkinantis sprendimas.

Be to, komisaras paragino Lietuvą ratifikuoti Europos regioninių ir mažumų kalbų chartiją, kurioje yra apibrėžtas tokių kalbų vartojimas bendraujant su valdžios institucijomis bei viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 

Visiškai originalios pavardės – tik nuo 2013 m.

A. Kubilius penktadienį interviu radijui „Znad Wilii“ pareiškė, kad Lietuvoje dvikalbių topografinių įrašų vietovių ar gatvių pavadinimuose problema turėtų būti pradėta spręsti rudenį, bet kada bus priimtas galutinis sprendimas, jis neprognozavo. Leisti dvikalbius užrašus ir pavardžių rašymą originalo kalba ilgą laiką prašo gausi Lietuvos lenkų bendruomenė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.

„Manau, kad pagal europinę tradiciją tose vietovėse, kur gyvena didesnis skaičius tradicinių tautinių mažumų, turėtume ieškoti būdų, kaip sudaryti galimybę turėti ir kita kalba užrašus. Bet, matyt, kad tai gali būti sprendžiama tik rudeniop", – sakė premjeras.

Jis pažymėjo, kad pirmiausia iš tautinių mažumų problemų turėtų būti sprendžiama asmenvardžių rašymo gimtąja kalba problema ar kompensacija žydų kilmės piliečiams už per Holokaustą prarastą turtą. Kitataučių pavardžių rašymą originalo kalba esą padės spręsti parengtas naujas įstatymo projektas. Jame remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakyta koncepcija, kad vardas ir pavardė nėra kalbos, o asmens nuosavybės dalykas.

„Jeigu vardas ir pavardė yra rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, problema turėtų būti išsprendžiama taip, kaip ji buvo sprendžiama ikikarinėje Lietuvoje, kai 1938-aisiais metais priimtas Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas numatė lygiai tokią pačią formuluotę, kokią norime dabar perkelti į dabartinius laikus“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, ar KT sprendimas neturės įtakos, premjeras pabrėžė, kad teismas nagrinėjo vardų ir pavardžių rašymą, tai laikydamas lietuvių kalbos, o ne asmens nuosavybės dalyku. Kalbos reikalus, anot premjero, turi spręsti kalbininkai ir jei jie sako, kad asmenvardžiai yra asmens dalykas, ir teisininkai neturėtų tam prieštarauti.

„Lietuvai svarbu išspręsti pavardžių rašymo problemą, nes vis daugiau Lietuvos piliečių, ypač moteriškos kilmės, vis dažniau renkasi vyrus, kurie turi vokišką ar lenkišką pavardę. Ir po to grįždamos namo nori savo lietuviškame pase turėti pavardę, kuri atitiktų jos vyro pavardę, jog gyvenime, kelionėse nebūtų keistų, nereikalingų buitinių problemų. Pagal dabar galiojančią tvarką, joms būna sunku kartais savo pase turėtų tokią pačią pavardę, kokią turi jos vyras“, – apibendrino A. Kubilius.

Konstatuodama, kad asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, Vyriausybė siūlo įteisinti galimybę juos rašyti originalo kalba. Jei Seimas pritars, nuo 2011 m. asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013 m. pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais, taškeliais, kabliukais ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.

Vyriausybės Seimui teikiamame įstatymo projekte siūloma, jog užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, mūsų šalies piliečiai, kurių tautybė nėra Lietuvos, mišrias santuokas sudarę asmenys galėtų rinktis sulietuvintą ar ne pavardę lotyniškais asmenimis įsirašyti savo asmens dokumente - pase, asmens tapatybės kortelėje, leidime gyventi šalyje. Dar svarstoma, ar turėtų būti greta įrašoma ir transkripcija. Ateityje ketinama originalo kalba pradėti rašyti ir kituose dokumentuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Papasakojo, kuo skiriasi omikron atmaina nuo kitų: ar turimi skiepai išliks veiksmingi?

Pasaulyje kyla nerimas dėl koronaviruso omikron atmainos ir kol kas nepakanka duomenų daryti...

Kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 63-erių Rima: pasikeitimas akivaizdus! (39)

Delfi Stilius kardinaliems išvaizdos pokyčiams pasiryžo 63-erių metų vilnietė Rima. Moteris...

Žiema įsismarkauja: sinoptikų prognozėse – gausus sniegas ir pavojingi vėjo gūsiai (7)

Pirmą žiemos dieną orus lems anticiklono gūbrys, tad diena džiugins malonesniais orais.

D+Siddharth Philip

Nauji apribojimai dėl omikron kelia oro kelionių sumaištį: kokių sprendimų ėmėsi šalys

Oro linijų bendrovėms, keleiviams ir įmonėms teko reaguoti į kelionių apribojimų potvynį,...

Iš NATO vadovo – žinutė Rusijai: tai, ką matome, nėra įprasta Linkevičius apie NATO ir EK vadovų kelionę į Vilnių: nepamenu tokių bendrų vizitų (95)

Sekmadienį į Lietuvą skubiai atvyko NATO ir Europos komisijos (EK) vadovai. Lietuvai išreikšta...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė: seniau buvo maras, dabar – socialiniai tinklai (1)

„Gaila, kad savo gyvenime nieko taip ir nepasiekiau“, – įpusėjusi trečią taurę vyno...

D+John Follain, Suzi Ring

COVID-19 šmėkla vėl smogė visu pajėgumu: laukia dar daugiau nemalonių „siurprizų“

Lapkričio 22 d. ryte beveik devyni milijonai Austrijos gyventojų pabudo karantino gniaužtuose. Po...

Golbolo pergalių architektas – priblokštas: triumfas Europoje darbo negarantavo (5)

Prieš tris savaites Valdas Gecevičius džiaugėsi savo auklėtinių triumfu Europos čempionate,...

Psichoterapeutė išdėstė, apie kokį iš savo žmonų patiriamą smurtą pasakoja vyrai: kontroliuoja dėl pinigų, išnaudoja seksualiai (81)

Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje dauguma atvejų patiria moterys. Vis dėlto dalis...