aA
Praėjusiuose parlamento rinkimuose Estijoje 43 proc. balsavimo teisę turėjusių piliečių balsavo internetu. Tai buvo rekordinis skaičius. Tuo metu Lietuvoje šis klausimas vis dar svarstomas atsargiai - baiminasi kibernetinių atakų. Ir ne veltui - teigiama, kad vien per praėjusius rinkimus į savivaldybių tarybas buvo užfiksuotas įtarimą keliantis kibernetinis aktyvumas.
Elektroniniai valdžios vartai
© Shutterstock

Trečiadienį Seime Estijos informacinių sistemų tarybos kibernetinio saugumo direktorius Uku Sarekanas ir Estijos informacinių sistemų tarnybos Rinkimų infosistemų vystymo departamento vadovas Alo Einla pristatė, kaip jų šalyje vykdomas elektroninis balsavimas.

U. Sarekanas pažymėjo, kad didžioji dalis Estijos visuomenės įvairiose gyvenimo srityse aktyviai naudoja internetines paslaugas, tai tapo norma. Jo teigimu, šalyje yra 660 milijonų skaitmeninių parašų, 95 proc. mokesčių yra deklaruojami internetu, 1 iš 50 receptų vaistams taip pat yra išrašomi internetu, o šiemet e-balsavimo sistema pasinaudojo lig tol nematytas skaičius žmonių - 43 proc. balsavimo teisę turinčių estų.

Tai yra labai patogu - taupomas laikas, finansai, ištekliai“, - teigė jis pridėdamas, kad tokiu būdu balsuoti gali ir užsienyje gyvenantys Estijos piliečiai. A. Einla pritardamas juokavo: „2 minutes trunka deklaruoti mokesčius, 2 minučių tereikia nubalsuoti už kandidatą. Du svarbiausius darbus kaip pilietis padarai per 5 minutes“.

Tiesa, iki to - darbo ir rūpesčio daug. U. Sarekanas pažymi, kad yra svarbus ir pasitikėjimo klausimas, valstybės ir verslo bendradarbiavimas bei techninis kruopštumas. Jo manymu, yra keli svarbiausi elementai, kuriuos būtina įgyvendinti, norint turėti saugią aplinką balsuoti.

„Esminiai klausimai yra: visų valstybinių institucijų taikomas vienodas saugumo standartas, naudoti technologinius sprendimus, kurie yra saugūs pagal paskirtį, pavyzdžiui, elektroninis tapatybės valdymas grindžiamas geriausiais šiuo metu įmanomais standartais, kurį naudoja ir bankai. Taip pat „X-Road“ (informacijos dalinimosi sistema - ELTA) ir nuolatinis stebėjimas, kas vyksta kibernetinėje erdvėje - jos skanavimas, gebėjimas įvertinti rizikas ir jas suvaldyti“, - teigia U. Sarekanas.

Diskusijoje saugumo ekspertas teigė, kad iki šiol buvę rinkimai „buvo sklandūs, be jokių incidentų“, tiesa, pažymėjo jis, kad ir praėjusiuose buvo iškilusių techninių nesklandumų. Daugiausia, pasak jo, techninio pobūdžio, pavyzdžiui, žmonės mėgino balsuoti neatsinaujinę įrangos.

Svečiai teigiamai atsiliepė ir apie Lietuvos kibernetinę aplinką paminėdami, kad pasaulinio kibernetinio saugumo reitinge Lietuva užima ketvirtąją vietą. Estai - penkti. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva yra pasiruošusi įsidiegti internetinį balsavimą. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas dr. Rytis Rainys sako, kad reitingo vieta nusako šalies virtualius pajėgumus, o elektroninis balsavimas - yra kitas, techninis klausimas, savyje talpinantis įvairiausius saugumo niuansus.

„Įgyvendinti elektroninį balsavimą 100 proc. kibernetinio saugumo prasme saugiai yra didelis inžinerinis iššūkis ir yra tik keletas valstybių, kurios tą praktikuoja - viena jų Estija. Elektroninio balsavimo atžvilgiu mes mąstome konservatyviai, manome, kad kibernetinio saugumo rizikos yra tokios didelės, kad negalime to praktikuoti, - teigė jis. - Dabartinė sistema, kada visada gali grįžti prie popierinio varianto ir perskaičiuoti balsus, yra labai didelis saugiklis, kurio netektume elektroninio balsavimo atveju. Rizikos per didelės”.

Jo teigimu, lietuvių patirtys kibernetinėje erdvėje skiriasi nuo estų, teigiančių, kad visi rinkimai „praėjo sklandžiai“. NKSC vadovas R. Rainys sako, kad šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dirbdami su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) pastebėjo beveik 200 įvairių įtarimą kėlusių veiklų.

„Turime įvairias sistemas, kurios mūsų rinkimų metu yra informacinės sistemos ir dalyvauja rinkimuose. Prieš mėnesį turėjome savivaldybių rinkimus ir mūsų NKSC išsikėlė uždavinį su VRK užtikrinti to proceso saugumą. Tiesioginių incidentų neužregistravome, kurie būtų galėję daryti įtaką, kompromituoti rinkimus, bet užblokavome 183 IP adresus, kurie buvo įtartini, signalizavo mums technologines rizikas.

Savo metinėje ataskaitoje pernai rašėme, kad Lietuvoje per metus užfiksuota 53 tūkstančiai kibernetinių incidentų. Per dieną mūsų centras jų užfiksuoja 150. Savivaldos rinkimų metu matėme daug skanavimų ir bandymų įsilaužti. Negaliu teigti, kad „viskas tvarkoje“. Kažkaip naivu, situacija kitokia, bent jau pas mus“, - apie Lietuvos virtualią erdvę kalbėjo NKSC vadovas.

Jis minėjo, kad Vokietija taip pat svarstė variantus, kaip įgyvendinti elektroninį balsavimą, bet iki šiol jo nepraktikuoja. R. Rainys teigia, kad ypač dabar, kai tokios šalys kaip JAV, Prancūzija, Vokietija yra susidūrusios su kibernetinėmis atakomis iš nedraugiškų valstybių, kibernetinio saugumo klausimas dar paaštrėja. Galbūt todėl virtualaus balsavimo sprendinių minėta Vokietija dar nerealizavo.

Svečių iš Estijos paklausus, kodėl kitos šalys nesiryžta žengti estų pavyzdžiu (Estija yra vienintelė šalis, kurioje galima balsuoti internetu visuose rinkimuose - ELTA), atsakyti nesiryžo. Tik patikslino, kad nesako esą tai yra pats geriausias sprendimas ir prideda, kad elektroninis balsavimas glaudžiai susijęs su jų „gyvenimo būdu”.

Dr. R. Rainys pripažino, kad yra tekę daug kalbėti su buvusiu VRK vadovu Zenonu Vaigausku apie elektroninį balsavimą ir anksčiau šiuo klausimu buvo liberalesnis. Tačiau, pažymėjo jis, tuo metu grėsmės buvo gerokai mažesnės nei šiandien. Ir Estija, elektroninio balsavimo praktiką turinti bemaž 15 metų, jo teigimu, tęsia, ką pradėjo, o kitos šalys, stebėdamos išaugusias rizikas, lieka susilaikiusios.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (37)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (19)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (534)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (465)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (76)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (13)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (43)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...