Išskirtiniame interviu DELFI Estijos prezidentė sakė, kad Estijos sėkmę lėmė drąsa imtis reformų bei efektyvus valstybės valdymas.

– Jūsų Ekscelencija, esate pirma moteris, išrinkta Estijos prezidente, ir pirma tokia jauna prezidentė. Estijos ministras pirmininkas – jauniausias Europos Sąjungoje. Kaip manote, kodėl, priešingai nei Lietuvoje, Estijoje jauni politikai ima valdžią?

– Pirmiausia, niekada nekreipiu dėmesio į žmogaus amžių ar lytį ir niekada apie tai negalvoju. Viską lemia kompetencija. Jei žmonės kompetentingi, nesvarbu, kas jie yra – vyrai, moterys, seni, jauni, kilę iš kaimo ar miesto. Visiškai dirbtina pagal tai skirstyti žmones ar apie juos spręsti. Iš principo aš niekada to nedarau.

– Lietuva – viena pirmųjų šalių, kurias aplankėte po to, kai spalio pradžioje buvote išrinkta Estijos prezidente. Kaip apibūdintumėte Lietuvos ir Estijos santykius?

– Vienodai matome supratimą apie geopolitinę situaciją, Europos Sąjungą, ekonominę situaciją ir jos vystymąsi, prekybą, partnerystę ir kitką. Į tai žvelgiame vienodai.

– Viena vertus, esame Baltijos šalys, kita vertus, matyti Estijos intencijos save pristatyti kaip Šiaurės ar Skandinavijos šalį. Kur geopolitiniu požiūriu matote Estiją ir Lietuvą?

– Visada mėgau naudoti Šiaurės Beneliukso terminą. Šiaurės Beneliuksui priskirčiau visas šalis aplink Baltijos jūrą, netgi, bendriau, modernios Europos šalis, kurios turi panašų požiūrį į laisvos rinkos ekonomiką, globalų vystymąsi, gynybos ir saugumo reikalus.

Kai kurie žmonės nori matyti etiketę – Šiaurės, Baltijos ar Šiaurės Baltijos šalys. Tai nereikalingas dalykas. Tos šalys, su kuriomis dirbame išvien, bendradarbiaujame, deriname pozicijas, taip vienijasi. Tai yra svarbiausia. Jei kažkas kurią nors tautą identifikuoja kaip Baltijos ar Šiaurės, man tai atrodo nereikalinga.

Visos trys šalys – Estija, Latvija, Lietuva – iškentė sovietinę okupaciją. Šiaurės šalys per tuos metus turėjo puikias galimybe ekonominiam vystymuisi, socialinei apsaugai ir pažengė gerokai toliau už mus. Tačiau tai nesvarbu – mes turime daryti tai, ką jos darė, eiti panašiu keliu, tačiau nekopijuoti, nes taip toli nenueisi. Kad iš tikro pakeistum situaciją, turi būti inovacijų lyderis. Svarbu tai, o ne etiketės.

– Geopolitinė situacija Europoje aštrėja. Kaip apibūdintumėte Estijos santykius su Rusija, kaip ketinate dirbti su šia kaimyne?

– Panašiai kaip dabar – kooperuojantis gynybos srityje su savo partneriais ir sąjungininkais. Taip pat ir diplomatiniais ryšiais. Manau, mums labai išmintinga kliautis mūsų partneriais Europoje ir sąjungininkais NATO. Manau, tai sveiko proto požiūris į situaciją bendraujant su nenuspėjamu kaimynu, kuris laužo tarptautinius įsipareigojimus, nesilaiko savo žodžio, net jei tai yra prieš 20 metų duoti pažadai – kalbu apie Ukrainą. Mums reikia vienybės su sąjungininkais ir partneriais. Per šią vienybę geriausia reaguoti į kylančias geopolitines grėsmes.

– Galbūt netolimoje ateityje planuojate vizitą į Rusiją?

– Visi žingsniai, kurių mūsų partneriai ir sąjungininkai imasi santykiuose su Rusija, turi būti artimai koordinuojami ir išdiskutuoti. Tai niekada nebus tik mano vienos sprendimas.

– Mokslininkai pastebi, kad Estija lengviau ir sėkmingiau nei Latvija ir Lietuva transformvosi po okupacijos. Gal galite įvardyti tris jūsų sėkmės požymius?

– Pagrindinis ir svarbiausias dalykas turbūt buvo drąsa priimti sprendimus reformoms iškart po 1990 m. Kalbu apie labai paprastą mokesčių sistemą, paprastą valdymo sistemą, vėliau sekė parama skaitmeniniam vystymuisi, kilusi iš visuomeninių iniciatyvų. Geras bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi skaitmeninės ekonomikos srityje – visa tai padėjo mums tapti inovacijų lyderiais šioje srityje.

Manau, nuo pat 1990 m. mes turime efektyviai valdomą valstybę.
Mes taip pat turime labai laisvą žiniasklaidą. Pas mus gana gera švietimo sistema, mūsų pradinis išsilavinimas vienodai gerai įgyjamas vaikams iš bet kokios socialinės aplinkos. Sistemoje nėra diskriminacijos, ji suvienodinta, nesvarbu, kas tavo tėvai ir kokie jų atlyginimai, Estijoje tu gali gauti gerą išsilavinimą.

Manau, visi šie faktoriai lėmė tai, kur mes dabar esame. Bet nenoriu pasakyti, kad mūsų kaimynai elgiasi priešingai. Atvirai kalbant, tarp mūsų daug panašumų. Štai Estija pagal Pasaulio banko reitingą „Doing Business“ yra 12 vietoje, jūs – 21 vietoje. Praktiškai tai tas pats.

Yra skirtingos priežastys, kodėl šalys tuos pačius dalykus daro skirtingai. Tą taip pat lemia tradicijos bei aplinka.

Bet mokymasis yra labai svarbu. Mes iš Lietuvos taip pat turim daug ko išmokti – pavyzdžiui, jūs jau pirmininkavote Europos Sąjungos tarybai, o mes dar tik ruošiamės. Taigi pagal tai jūs priekyje. Ir, jei pažiūrėsime labiau techniškai, dėl žemo pajamų lygio dabar esate labiau patrauklūs tiesioginėms užsienio investicijoms.

Prieš keletą metų ir mes buvome tokioje pat situacijoje, bet įsivedėme eurą, jūs taip pat ėjote tuo keliu ir gavote konkurencinį pranašumą prieš mus. Taigi niekada neturite sakyti, kad viena šalis universaliu būdu tvarkosi geriau už kitą, kol abi šalys demokratiškos, teisinės ir laisvos. Tai svarbu. Vystymosi aspektai svarbūs, bet jie seka iš pagrindinių laisvių.

Kiekviena šalis eina savu greičiu. Ir yra visuomenė, mūsų žmonės, kurie sako politikams, kuriuo keliu ir kaip eiti pirmyn. Visada reikia priimti šią realybę.

– Estija lenkia Lietuvą ir Latviją kai kuriose žmogaus teisių srityse. Pavyzdžiui, įteisino homoseksualų partnerystę. Lietuvoje Seimas net diskutuoti apie tai atsisako. Kodėl jūsų šaliai tai buvo svarbu?

– Manau, paprasčiausias kelias paaiškinti tai žmonėms buvo aiškinant, kad tai nieko iš nieko neatims. Tai paprasčiausiai daliai žmonių leis sureguliuoti jų situaciją. Tad kodėl būti prieš? Žinoma, galimybė priimti šį sprendimą priklauso nuo visuomenės pasirengimo. Negalima eiti pernelyg toli priekyje negu visuomenė pasiruošusi priimti ir tai yra raktas į kone kiekvieną prieštaringą politinį sprendimą. Taip, tu turi vesti, bet turi būti tikras, kad nepabėgi nuo visuomenės.