aA
„Turėtų būti garantijos, jog Rusijos žudikai ir valstybinio teroro bendrininkai nesinaudotų Šengeno vizomis“, – sako Volodymyras Zelenskis. Šie žodžiai Europos Sąjungoje užvirė diskusijas. Estija ketvirtadienį jau uždarė savo sieną turistams iš Rusijos. Tačiau, Vokietija pasisako prieš spaudimą paprastiems Rusijos žmonėms, esą dėl šio karo kentėti turi Putinas ir jo pakalikai. Ar įmanomas bendras susitarimas, kaip rusai reaguoja į tokį sprendimą ir ar tai gali sukelti didesnius padarinius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekspertai.
Estijos akibrokštas Rusijai – tik kelio pradžia: jau galvojama žengti toliau
© AFP / Scanpix

„Tik kelio pradžia“

Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Estijoje Valdas Steponavičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog dabartinis sprendimas „ apima gana nereikšmingą dalį Rusijos piliečių, iki šiol vykusių į Estiją“.

„Dabar sunku vertinti nuotaikas visuomenėje, nes visų pirma reikia turėti galvoje, kad šis sprendimas apima tik gana nereikšmingą dalį Rusijos piliečių, iki šiol vykusių į Estiją. Vidaus reikalų ministerija pateikė tokią statistiką, kad vidutiniškai per dieną iki šiol į Estiją atvykdavo 2,5 tūkstančio Rusijos piliečių. Ir iš jų tik pusė atvykdavo su Šengeno viza. Ir iš to kiekio – tik pusė atvykdavo su Estijoje išduotomis vizomis“, – pasakojo V. Steponavičius.

Jis dar pabrėžė, jog būtina žinoti papildomą aspektą – daromos išimtys.

„Tai dar mažesnė dalis viso to srauto tiesiogiai susidurs su šiuo sprendimu. (…) Pagal skaičių turbūt reikėtų pirmiausia minėti Estijos piliečių ir nuolatinių jos gyventojų artimieji: sutuoktiniai, tėvai. Tai yra ta kategorija, kuri dažniausiai vyksta per sieną pirmyn ir atgal. Nepamirškime, kad Estijoje gyvena daugiau kaip 80 tūkstančių Rusijos piliečių nuolat.

Yra ir ne piliečių kategorija, jie taip pat dažnai turi ryšių su Rusija. Tai šiai kategorijai niekas nesikeičia. Ir tai sudaro gana didelę dalį visų vykstančiųjų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Estijoje V. Steponavičius.

Estijos akibrokštas Rusijai – tik kelio pradžia: jau galvojama žengti toliau
© Sipa / Scanpix

Jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog ketvirtadienį įsigaliojęs sprendimas nėra „visa apimantis“, todėl galvojama apie jo praplėtimą.

„Patys estai pripažįsta, kad šiandien įsigaliojęs sprendimas yra ne visa apimantis, kad jie siekia daugiau ir tai tik kelio pradžia. Be abejo, kalbama apie tai, kad reikia siekti vieningo europinio sprendimo.

Bet, pavyzdžiui, trečiadienį Estijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad ir ES teisėje galima rasti galimybių taikyti platesnes sankcijas Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu. (…) Kol kas sunku pasakyti, kur link tai veda. Vyriausybė žada parengti sprendimo projektą artimiausiomis dienomis – kaip jie mato platesnį draudimą, ne tik su estiškų Šengeno vizų turėtojams. Vyriausybė supranta, kad europinis sprendimas būtų geriausias ir pripažįsta, kad dar teks dėl to diskutuoti“, – sakė V. Steponavičius.

Estijoje, anot Žinių radijo pašnekovo, prieštaravimo tokiam sprendimui nebuvo.

„Dabartinis sprendimas priimtas vieningai – visos trys partijos, esančios Vyriausybėje, visiškai vienodai šį klausimą vertina. Dėl to jokių diskusijų nekyla bent jau viešai“, – teigė Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Estijoje V. Steponavičius.

Patyrė ataką

Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius Žinių radijo laidoje pasakojo, kaip sekasi Lietuvos verslui, kuris pats nusprendė nebeaptarnauti rusų turistų.

„Manau, kad praeitą savaitę Estija padarė pirmuosius žingsnius Rusijos turistų atžvilgiu. Mums pasirodė tai labai priimtina mintis. Mes, galime sakyti, prisidėjome prie estų sprendimo“, – aiškino Pakruojo dvaro valdytojas.

Turistų iš Rusijos skaičiai buvo sumenkę dar prieš karą Ukrainoje, pasakojo G. Klimkevičius.

„Tik prasidėjus karui Ukrainoje ženkliai krito judėjimas. Tačiau mes nemažai sulaukiame pravažiuojančių turistų, arba rusų turistų, gyvenančių ar laiką leidžiančių Latvijoje.

Kaip žinia, mes esame visiškai arti Latvijos sienos ir vieno lankomiausių Latvijos objektų – Rundalės pilies. Todėl nemažai sulaukiame ir kaimynų, nes aktyviai reklamuojamės ir Latvijos rinkoje. Todėl turistų iš Rusijos atvykdavo“, – kalbėjo jis.

Žinių radijo laidoje jis teigė, jog po priimto sprendimo patyrė tam tikrą ataką socialiniuose tinkluose.

„Po šio sprendimo paskelbimo buvo didelis susidomėjimas iš putinistų. Sulaukėme nemažai užklausų ir iki šiol turime besitęsiančią tokią, galima sakyti, ataką socialiniuose tinkluose iš tų veikėjų. Mus ženklina blogais balais „Google“ sistemoje, rašo įvairiausius grasinimus. Mano galva, mes jau pasiekėme svarbiausią tikslą, paskelbdami, kad jie nelaukiami. Ir tai pasklido, manau, labai plačiai“, – teigė G. Klimkevičius.

Jo teigimu, kasininkams yra duoti nurodymai turistams iš Rusijos paaiškinti, kad Pakruojo dvaro administracijos sprendimas yra būtent toks. Pakruojo dvaro valdytojas teigė, jog dėl šio sprendimo nesitiki ženklaus finansinio nuostolio.

Estijos akibrokštas Rusijai – tik kelio pradžia: jau galvojama žengti toliau
© AFP / Scanpix

Kokios priežastys?

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Adam Roževič laidoje teigė, jog kol kas sunku tikėtis, kad toks draudimas būtų priimtas visos bendrijos mastu.

„Todėl kai kurios valstybės, kaip Estija, vienašališkai nusprendė neįleisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Visos Baltijos valstybės nuo pat pirmųjų karo dienų labai stipriai apribojo nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet Estija žengė vienu žingsniu pirmyn. (…) Tai didesnės problemos neišsprendžia, kadangi bus galima patekti per kitas valstybes.

Pirmiausia reikėtų galvoti, ar visos valstybės, kurios turi fizinę sieną su Rusija, ar jos galėtų priimti tokį sprendimą. Tada būtų jaučiamas efektas, bet šiuo metu, matant Vokietijos poziciją, kitų valstybių pietuose (nuomonę, aut. p.) labai mažai tikėtina, kad bus pasiektas labai konkretus konsensusas“, – svarstė jis.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė laidoje svarstė, jog šis klausimas tapo aktualus dėl Ukrainos prezidento V. Zelenskio indėlio.

„Sakyčiau, kad yra pora labai aiškių priežasčių – viena ryškiausių – Ukrainos prezidento V. Zelenskio įtaka. Jis padarė pareiškimą, paragino. (…) Kartu dar, aišku, labai svarbus yra estų sprendimas iš karto po V. Zelenskio kalbos. Bet kodėl dabar Estija nusprendė tai padaryti? Yra didžiulis klausimas. Ir labiau ciniški komentatoriai pastebi, kad tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje artėja rinkimai. Ir tokie pareiškimai labai panašėja į viešųjų ryšių žaidimą, akciją, nei norą spręsti problemą, kuri būtų tiesiogiai susijusi su karu Ukrainoje ir Vladimiro Putino režimo priemonių sustabdymą“, – svarstė D. Jakniūnaitė.

Estijos akibrokštas Rusijai – tik kelio pradžia: jau galvojama žengti toliau
© AFP / Scanpix

RESC analitikas A. Roževič teigė, jog sukilimo Rusijos visuomenėje, jei ES priimtų vieningą sprendimą, tikėtis nereikėtų.

„Mes gal kiek per naiviai galvojame, priimdami bet kokį naują ES mastu sankcijų paketą, ar net vakarų mastų sankcijas, kad va – jau tuoj bus rūmų perversmas. Bet jo kaip nematyti, taip ir nesimato. Norėčiau padaryti prielaidą – kad jeigu toks sprendimas būtų priimtas ir mes matytume, kad visi Rusijos piliečiai turistinėms kelionėms negalėtų patekti į Europą, tai gal sukurtų dar vieną papildomą iš daugelio spaudimo taškų režimui“, – svarstė jis.

Analitikas pabrėžė, jog šiuo metu priimtos bendros vakarų sankcijos Rusijai „veikia, stipriai muša per Rusijos ekonomiką, piliečių gerbūvį“.

„Bet vis dar mes nematome nuo vasario 24–osios jokios didesnės protestų bangos, kuri pasiųstų Kremliui žinutę, kad V. Putinas nėra saugus, Rusijos tauta to karo nepalaiko. Bet matome atvirkštinius dalykus. Tikrai galime tikėtis, kad Rusijoje yra žmonių, kurie nepritaria karui, tyliai protestuoja. (…) Bet toks dar vienas veiksnys sukelti žmonėms nepasitenkinimą ir parodyti, kad tai yra rezultatas ir pasekmė būtent valdžios veiksmų. Galbūt galima tikėtis kažkokios reakcijos. Bet tai tikrai nepriverstų prie rūmų perversmo“, – Žinių radijo laidoje pabrėžė jis.

A. Roževič teigė, jog Kremliaus reakcija į šiuos sprendimus ar svarstymus apie juos, buvo smarki.

„Buvo signalų, kad šis draudimas juos neramina. Bet irgi nebūčiau tikras, kad esmingai tai pakeistų situaciją Rusijoje“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas, RESC analitikas A. Roževič.

VU TPSMI politologė D. Jakniūnaitė dar pridūrė, jog argumentas, kad griežtas draudimas privers rusus versti valdžią, jai atrodo tiesiog nelogiškas.

„Man atrodo, kad klausimas, kurį mes keliame, nukreipia dėmesį nuo svarbesnių priemonių, apie kurias galėtume kalbėti, kurios galėtų būti svarstomos. Pavyzdžiui, tas pats sankcijų apėjimas, rasti mechanizmus ir skyles, tas pats dujų klausimas. (…) Nemanau, kad tai yra ta priemonė. Mūsų antras klausimas turėtų būti – kaip nuversti Rusijos režimą. Mūsų pirmas klausimas turėtų būti – kaip sustabdyti karą Ukrainoje“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologė D. Jakniūnaitė.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(94 žmonės įvertino)
3.8723

Top naujienos

Dėl šnipinėjimo įtariamas teisininkas: man nedraudžiama bendrauti su Baltarusijos KGB (10)

Antradienį policija informavo, jog įtariant šnipinėjimu suimtas vilnietis teisininkas Mantas...

Vyrui šokas: bankomatui „prarijus“ 950 eurų, į sąskaitą atgavo tik dalį, o kur likę – nežinia (11)

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900...

Paleckis kalėjime telefoninius skambučius išnaudoja ne šeimai paskambinti: toliau dirba Kremliui? (6)

„Sveiki visi, tikrai smagu, kad yra galimybė kreiptis į jus, mieli žiūrovai“, – toks už...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos kariuomenė galingai žengia į priekį, išlaisvinama vis daugiau gyvenviečių Bidenas pažadėjo naują 625 mln. JAV dolerių pagalbos paketą

Antradienio naktis Ukrainoje vėl buvo nerami – Rusijos pajėgos dar kartą atakavo Charkovą....

Toma Miknevičienė

Gydytoja pasakė, kodėl pastojama naudojant net patikimiausias kontraceptines priemones: paprastai pasikartoja tas pats modelis

Ieškant atsiliepimų apie kontraceptines priemones kone prie kiekvienos galima rasti gausybę...

Geros žinios: atkeliaus ilgai laukta šiluma, temperatūra pakils net iki 19 laipsnių

Trečiadienio dieną Lietuvoje vyraus sausi, debesuoti su pragiedruliais orai. Trumpai, negausiai...

Agnė Keizikienė

Į šias kūno vietas dažna moteris neatkreipia dėmesio, o veltui: gydytoja pasakė, kas išduoda jūsų tikrąjį amžių

Moterys jau kaip du kart du žino kasdienę veido priežiūros rutiną: prausiklis, tonikas, serumas,...

Madingiausi sportiniai įvaizdžiai kasdienai: nuo šiol nesuklysite, įšokdami į treningus

Kaip rengtis einant sportuoti ir kokią judėjimo rūšį rinktis, kad tikrai jaustumėtės...

UEFA Čempionų lygoje – antra „Barcelonos“ nesėkmė ir keli negailestingi sutriuškinimai

Antradienio vakarą UEFA Čempionų lygoje prasidėjo trečiasis grupių varžybų etapo turas. Itin...

Širdį verianti akimirka: Ukrainos kariai išvaduotame kaime buvo sutikti ypač emocingai (1)

Išlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkivo srityje, Ukrainos kariai buvo...