Kaip DELFI jau skelbė, Lietuvos 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai toliau prastėja ir yra žemesni už pasaulinį vidurkį. Tačiau tai negresia Estijai.

Pagal gamtamokslio raštingumo rezultatus, tarp 70 tirtų šalių pirmauja Singapūras, Japonija, Estija, Taivanas, Suomija, Makao (Kinija) ir Kanada. Palyginimui Lietuva liko 36-38 pozicijoje.

Pagal skaitymo gebėjimų rezultatus pirmauja Singapūras, Honkongas, Kanada, Suomija, Airija. Estijai atitenka aukšta 6 pozicija, Lietuvai – 39-ta.

Lyderiai pagal matematinio raštingumo rezultatus – Singapūras, Honkongas, Makao, Taivanas, Japonija. Estijai atitenka 9 pozicija, Lietuvai – 36.

Beje, šįmet visose trijose srityse smuko Suomijos pasiekimai. Ši šalis dėl puikių rezultatų dažnai pateikiama pavyzdys, kuriuo galėtų sekti Lietuva. Ir gamtamokslio, ir matematinio raštingumo srityse suomius aplenkė estai.

Kas lemia estų fenomeną

„Estų fenomenas toks, kad visos šalys krito, o estai nenukrito. Žiūrint pagal poziciją, jie gamtos moksluose iš 6 vietos pakilo į 3, bet žiūrint į taškus ir pasiekimus, estai nepakilo, tačiau ir nenukrito, išlaikė stabilumą“, – DELFI aiškino PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.

Žvelgiant pagal lygmenis, estai gamtamokslio raštingumo srityje pakilo aukščiausiuose 5-6 lygmenyse, tačiau stipriai nukrito antrame lygmenyje. Kitaip tariant, padaugėjo į žemesnį lygmenį nukritusių mokinių. Tuo pačiu šiek tiek pagerėjo aukštieji gebėjimai.

Tuo metu žvelgiant į Lietuvos rezultatus, dramatiškai smuko ir žemieji lygmenys, o aukštieji nepakilo.

Žvelgiant į skaitymo gebėjimus, Estija pakrito su žemaisiais lygmenimis, tačiau pakilo aukštuosiuose lygmenyse. Estijoje smuko aukštieji ir žemieji matematinio raštingumo lygmenys – tai yra vienintelė sritis, kurioje Estija pernai, kada atliktas tyrimas, pablogino rezultatą.

Rita Dukynaitė
„Estijos fenomenas toks, kad kada tokios galingos šalys kaip Pietų Korėja, Japonija, Honkongas, kurios iki šiol diktavo madas, krenta, estai sugebėjo nekristi“, – teigia R. Dukynaitė.

Kas lėmė estų įsitvirtinimą tarp elitinių šalių? „Jie labai kryptingi. Jie tikslingai aprūpino mokyklas, ugdymo aplinkas, pagal naująsias kompetencijas skyrė dėmesio mokytųjų kvalifikacijai ir pedagogų rengimui. Atsakyti į klausimą, kodėl reikia antrinių analizių“, – sako pašnekovė.

Pasak R. Dukynaitės, yra šalių, sumažinusių atotrūkius tarp mokyklų. Šia linkme pasistūmėjo šveicarai, danai. Pačią specialistę nustebino kai kurių iki šiol lyderiavusių šalių smukimas.

„Mane nustebino, kad taip smuko gerai mokyklas aprūpinę, laboratorijas įrengę japonai. Mums su jų aprūpinimu nesilyginti, jų rezultatai, kaip ir Pietų Korėjos, smarkiai smuko. Šios šalys nustebino. Nustebino ir kitos šalys, kurių rezultatai nors ir prasti, bet jos smarkiai atsiplėšė – pavyzdžiui, nemažą pažangą padarė Kazachstanas, PAR“, – dėstė PISA valdybos narė.

Plaktis dėl Lietuvos 15-mečių specialistė nelinkusi, tik primena, kad Lietuvoje mokslo metai – vieni trumpiausių. „Mes turime trumpiausius mokslo metus ir norime pasiekti svaiginantį rezultatą“, – pastebi R. Dukynaitė.

DELFI primena, kad PISA tyrimo metu tiriami septintokai ir aukštesnių klasių moksleiviai. Šio tyrimo metu tiriami moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai. Nuo praėjusių metų privalomai pradėti tikrinti ir mokinių gebėjimai spręsti problemas bendradarbiaujant.

Šis tyrimas akcentuoja ne gebėjimą atkurti žinias, o sugebėjimą jomis pasinaudoti, pritaikyti kasdienėje veikloje.

N. Mačiulis: Estija pralenkė Suomiją!

Estijos proveržį bei Lietuvos nesėkmę akcentuoja ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

„Rezultatai nedžiugina. Tiksliau – gąsdina. Lietuvos moksleivių mokslinių ir matematinių gebėjimų įvertinimas ne tik nepadidėjo ir nepriartėjo prie EBPO vidurkio, bet net šiek tiek sumažėjo. Esame 35 tarp 69 vertintų šalių, bet beveik vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Jei dar nepakankamai skauda širdį – Estija pralenkė Suomiją ir dabar užima trečiąją vietą pasaulyje!“, – PISA rezultatus savo feisbuko paskyroje pakomentavo N. Mačiulis, keliantis klausimą, ką daryti.

Nerijus Mačiulis
Pasak N. Mačiulio, Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti moksleivių krepšelių. Jo nuomone, taip tuštėjančios mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, bus mažiau priklausomos nuo kiekvieno moksleivio ir jo „atnešamų“ pinigų. „Galbūt jos dirbtinai nebelaikys ir nevers visų – net ir nenorinčių ir negalinčių apskaičiuoti neapibrėžtinį integralą ar išspręsti diferencialinę lygtį – mokytis iki 12 klasės, o išleis jaunuolius į specializuotas ir turiningesnį ir prasmingesnį profesinį gyvenimą galinčias užtikrinti profesines mokyklas. Tačiau tai nėra giluminių problemų, atimančių moksleivių galimybes įgyti aukščiausias kompetencijas, sprendimas“, – sako ekonomistas.

Jam atrodo, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos prasideda dar neprasidėjus pamokoms – net 30 proc. mokinių nėra lankę ikimokyklinio ugdymo institucijų. Šią problemą dar labiau paaštrina ir tai, kad Lietuvoje moksleiviai mokyklą pradeda lankyti tik sulaukę septynerių metų, nors daugelyje ES šalių mokyklą privaloma lankyti jau sulaukus penkerių ar šešerių metų.

„Galbūt prie spręstinų techninių problemų galima priskirti ir tai, kad Lietuvos moksleiviai turi ilgiausias atostogas ES – vien vasarą jos trunka 13 savaičių, tai yra, dvigubai ilgiau nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pridėję dar rudens, žiemos ir pavasario atostogas suvokiame, kad beveik trečdalį metų moksleiviai nieko padoraus neveikia. Taip, jie galėtų užsiimti užklasine veikla neformalaus ugdymo institucijose, bet daugelis, deja, tam neturi galimybių arba motyvacijos“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

N. Mačiulio manymu, mokyklų tinklo optimizavimas ir finansavimo didinimas leistų pakelti mokytojų atlyginimus, pritraukti daugiau gabių ir motyvuotų piliečių rinktis pedagogo profesiją. Bet to, mano ekonomistas, neužteks – reikia iš esmės peržiūrėti mokymo programas, jų tikslus ir priemones.

„Ar ne per daug dėmesio skiriama faktų kaupimui ir ar ne per mažai moksleiviai gauna praktikos, kaip identifikuoti ir kūrybiškai spręsti gyvenimiškas problemas? Ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kad moksleivis norėtų mokytis, norėtų tobulėti ir suvoktų, kad mokymosi procesas nesibaigia nei mokykloje, nei universitete? Ar egzaminų yra per daug, ar per mažai?“, – kelia klausimus N. Mačiulis.

Kritikuoja pasenusius vadovėlius

„Manome, kad pagrindinė priežastis yra su technologijų amžiaus vizija prasilenkianti mokyklų kasdienybė, kurioje vietoje vaikus dominančių atradimų ir motyvuojančių, mokinius įtraukiančių į aktyvią veiklą pamokų randame tradicines pamokas ir dešimties ar daugiau metų senumo vadovėlius, seniai nebeatitinkančius galiojančių bendrųjų švietimo programų ir šiuolaikiniam turiniui keliamų reikalavimų. Mūsų duomenimis, šiuo metu apie 50 proc. Lietuvos moksleivių mokosi iš senų vadovėlių, prasilenkiančių su programomis“, – teigia glaudžiai su švietimu dirbančios bendrovės „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

Pasak J. Nacevičienės, tai reiškia, kad vaiko nepasiekia šiuolaikinis turinys. Pasenusi medžiaga žlugdo ir vaiko motyvaciją mokytis, nes pamokų aplinka ir struktūra toli atsilieka nuo šių dienų realijų. „Taip yra dar labiau didinama socialinė atskirtis, nes tik didelės mokyklos geba užsitikrinti naujausias priemones. Tuo tarpu mažos mokyklos su mažiau nei 200 vaikų, sudarančios apie 50 proc. ugdymo įstaigų, yra priverstos galvoti, kaip išsilaikyti, todėl mokymo priemonėms ar mokytojų kvalifikacijai reikalingos išlaidos joms yra ne pirmojo būtinumo“, – teigiama „Šviesos“ komentare.

J. Nacevičienės aiškinimu, mūsų mokiniams rengiami nauji vadovėliai, orientuoti būtent į gebėjimų spręsti programas ugdymą, nepasiekia daugumos vaikų. Tuo tarpu pagal PISA rezultatus geriausius pokyčius pasiekusios šalys, tarp jų ir Estija, pasižymi būtent tuo, kad ryžtingai atnaujino mokymosi turinį ir suteikia galimybes mokykloms įsigyti pagal naujus reikalavimus sukurtą naujas priemones.