L. Kojala pastebi, kad Rusija nenorėjo šio žingsnio ir labai ilgą laiką neigė, jog toks sprendimas artėja, nors karybos ekspertai ne vieną mėnesį kartojo, kad mestų okupacinių pajėgų nepakanka.

„To pastiprinimo vien iš samdinių, vien iš savanorių ar kalinių tikrai nepakanka, reikia mobilizacijos, tad tai nėra stebėtinas faktas. Link jo buvo artėjama, bet Kremlius ilgai atidėliojo šį sprendimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ trečiadienį sakė L. Kojala.

Visgi tai neabejotinai, pasak jo, reiškia eskalaciją.

„Tai rodo, kad Kremlius nusiteikęs karingai, nenori prarasti šiuo metu okupuotų teritorijų ir mobilizacija gali prie to prisidėti, nors jos įgyvendinimas, be abejo, yra po dideliu klaustuku“, – sakė RESC vadovas.

L. Kojalos teigimu, dabar ši tema JTO Generalinėje asamblėjoje tapo dominuojanti.

„Iš esmės keičiasi pati retorika. Mes ilgą laiką iš Rusijos pusės girdėjome neigimą, kad vyksta karas ir dabar Putinas nepripažįsta, kad vyksta karas, bet kai yra paskelbiama mobilizacija, kad ir dalinė, yra akivaizdu ir patiems Rusijos gyventojams, ir visam pasauliui, jog tai tikrai nėra ribotos apimties konfliktas, o eskalacijos kartelė tik keliama aukštyn“, – pastebėjo politologas.

Jokios politinės išeities ar derybų, anot jo, artimiausiu metu nematyti.

„Bent jau tokių, kurios galėtų atnešti rezultatų“, – sakė L. Kojala.

Linas Kojala

Jo vertinimu, jau kurį laiką tos šalys, kurios laiko Rusiją partnere, mato, kad Kremlius nepasiekia savo tikslų, kad yra įklimpęs.

„Kinija gana atvirai išreiškė savo nuogąstavimus dėl to, kas vyksta. Tą padarė ir Indija – šalys, kurios ieškojo pragmatinio santykio su Rusija net ir prasidėjus karui. Turkija, valstybė, kuri yra NATO narė, bet kuri palaikė tam tikrą ryšį su Rusija, irgi žaidžia dvilypį žaidimą“, – pastebėjo politologas.

„Akivaizdu, kad Rusija daug draugų šioje situacijoje neturi“, – tęsė L. Kojala.

RESC vadovas konstatavo, kad rusams „karas iš realybės šou, matomo per televizijos ekranus, tapo realybe.“

„Jau šiandien iš Rusijos įvairių pareigūnų girdime raginimus nepalikti gyvenamųjų vietų, nevykti į užsienį. Kitaip tariant – būti pasirengusiems bet kurią akimirką atsidurti kariuomenėje ir per kelias savaites ir fronto linijoje, tad tikrai tai nebus labiausiai motyvuota kariauti žmonių grupė“, – akcentavo politologas.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia: