Žinoma moteris laidoje taip pat papasakojo, kodėl liepos 27 dieną nuvyko pasimatyti su žmonėmis, kurie prieš migrantų viešnagę rengė protestus Dieviniškėse.
„Aš iš tikrųjų važiavau dėl to, kad pavargau laukti sprendimo priėmimo. Mano manymu, žmonės privalo sužinoti, kas tie pabėgėliai yra. Galbūt ne visi yra kaip aš, gal ne visi gaus pabėgėlio statusą, bet manau, kad vis tiek per sieną perlipa ne skaičiai, o žmonės su skirtingom istorijom, išgyvenimais. Dabar pagal tą retoriką, kurią „Šeimos maršo“ organizatoriai kursto, atrodo, kad atvažiuoja tik jauni vyrai ir jie čia kažką blogo padarys“, – „Delfi TV“ laidoje „Savaitės įvykiai“ kalbėjo E. Maštavičienė.
Prisimindama savo patirtį, moteris laidoje papasakojo, ką reiškia būti už tvoros. „Tai yra savotiškas laikotarpis, kai žmogus ne kaltas, jis nepadarė nusikaltimo, nežudė, nepavogė, jis yra kažkieno auka. Tie žmonės galbūt savo gyvenimo santaupas sumokėjo, kad atrastų saugią šalį. Ir atvykę yra uždaromi kaip kaliniai ir jiems nepaaiškinama, kiek laiko tai truks, kodėl jie čia yra ir kokių teisių ir pareigų turi. Žmogus gyvena nežinomybėje. Jis gali įklimpti į depresiją, ypač jei yra su vaikais arba nėščia moteris, žmogus su negalia“, – pasakojo E. Maštavičienė.
„Jie nežino, kiek laiko truks tas prieglobsčio prašymo procesas, kas su jais bus. Jie jaučia psichologinę įtampą. Ir visuomenė jaučia psichologinę įtampą, kad juos (nelegalius migrantus – „Delfi“) apgyvendins. Į šitą dalyką galima pažiūrėti kitaip. Reiškia, užsienio reikalų ministrui reikia duoti dirbti savo darbą – jis turi rasti sprendimą kalbant su trečiųjų šalių valstybėmis dėl jų grąžinimo, jei jie nėra persekiojami, arba dėl kitų būdų sustabdymo, sakykim, sankcijų oro linijoms ir kitus dalykus“, – pridūrė ji.
Moteris taip pat pakomentavo migrantų sprendimą paskelbti bado streiką – tokiame šešias dienas dalyvavo ir ji pati.
„Kol neatvykau į Lietuvą, aš niekada nevalgiau kiaulienos. Čia nėra kažkoks išrankumas, vis tiek yra kultūra. <...> Čia yra klasikinis būdas, kai žmonės nori atkreipti į kažką dėmesį. Ne dėl nepagarbos Lietuvai“, – pabrėžė E. Maštavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tarp nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių žmonių yra ir vaikų, moterų, kitų pažeidžiamų grupių atstovų. Moters teigimu, Lietuva, turinti sieną su trečiosiomis šalimis, turėtų būti pasirengusi spręsti tokias situacijas.
„Kol kas kalbame apie 3000 žmonių, o jeigu būtų kaip Graikijoje šimtai tūkstančių žmonių, tai mes turime turėti priemonių, ne chaotiškų sprendimų būdą, kad galėtume tai spręsti. Aš susitikau su ministre ir tą minėjau – Lietuva turi būti tam pasiruošusi, nes mes vis tiek turime sieną su trečiosiomis šalimis. Bet kas gali atsitikti“, – kalbėjo ji.
Prognozuojama, kad į Lietuvą nelegaliai gali patekti iki 10 000 žmonių. E. Maštavičienė atkreipia dėmesį, kad tikėtina, jog nemaža dalis jų ir pasiliks.
„Visuomenė sako: jeigu jie būtų atvykę legaliai, mes priimtume. Jeigu ekspertai sako, kad 7000 gali likti, reiškia, kad jie taps legaliais [gyventojais]. <...> Vidaus reikalų ministerija turi pagalvoti, jei apie 7000 [žmonių] liks Lietuvoje, kaip galima padaryti, kad rinka juos absorbuotų. Nemažai verslininkų žino, kaip sunku rasti net ir padėjėjų ar valytojų ar statybininkų, tai kiekvienas verslas kenčia. Nėra žmonių, kurie dirbtų, reiškia 7000 žmonių rinka tikrai absorbuos, tik reikia [baigti] tą masinę paniką ir kiršinimą“, – kalbėjo E. Maštavičienė.
E. Maštavičienė sako, kad šioje situacijoje svarbu nepamiršti, jog kovojama ne tik su nelegalia migracija.
„Jeigu čia yra priemonė, tai reiškia, kad mes turime kovoti visiškai kitą karą – ne su žmonėmis, kurie atvyksta čia“, – sakė ji.
„Žmonės turi pagalvoti, kokioje pusėje jie nori būti – ar sprendimų ieškojimo, ar toliau [pilti žibalą] į ugnį ir laimės tiktai Lukašenka. <...> Manau, kad reikia, jog daugiau žmonių nueitų, pakalbėtų, pabendrautų. Ministerija neturi nešti šitos naštos viena. Visuomenė turi jėgą pakeisti viską. Kiek girdėjau, jie net drabužių neturi“, – laidoje „Savaitės įvykiai“ kalbėjo E. Maštavičienė.
