„Jūs turėjote Tautinių mažumų įstatymą, o dabar jo neturėjimas kuria kitokią situaciją. Atrodo, kad teisinis vakuumas šioje srityje yra. (...) Tautinių mažumų švietimo, pavardžių rašymo dokumentuose klausimai yra sudėtingi ir keliantys labai daug diskusijų. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi puikiai mokėti valstybinę kalbą, bet ar tam yra tinkamos sąlygos, tegul sprendžia pedagogai“, - teigė svečias, išklausęs Seimo Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų narių pasisakymų.
Kitą savaitę K. Vollebaekas sakė vykstąs į Lenkiją susipažinti su lietuvių tautinės mažumos padėtimi šioje šalyje, o grįžęs žadėjo apsvarstyti ir pasiūlyti idėjų susidariusiai situacijai spręsti ir paskelbti atitinkamas rezoliucijas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas atkreipė ESBO komisaro dėmesį ir į Lietuvoje padarytus gerus darbus švietimo srityje. "Noriu priminti, kad iš 150 mokyklų visame pasaulyje, kur vaikas gali nuo pat pradžių, nuo darželio, pirmųjų klasių pabaigti išsiauklėjimą lenkų, savo gimtąja, kalba, Lietuvoje yra 100. Tai gana geras pavyzdys Europai, ir šitas darbas turi būti paviešintas, problemos - taip pat", - kalbėjo Seimo narys.
Jo kolega Jaroslavas Narkevičius apgailestavo, kad nebuvo pratęstas daugelį metų Lietuvoje galiojęs Tautinių mažumų įstatymas ir pakeistas Švietimo įstatymas. "Reiškia, senąjį Tautinių mažumų įstatymą reikėjo panaikinti tam, kad atsirastų galimybė pakeisti nuostatas kituose įstatymuose, tautinių mažumų atžvilgiu bloginančias situaciją", - sakė J. Narkevičius, pažėręs nuogąstavimų dėl tautinių mažumų, ypač lenkų, padėties bendrojo lavinimo mokyklose pabloginimo.
Už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras susitikimu Seime Lietuvoje baigia trijų dienų vizito programą. Pareigūnas susitiko su aukštais politikais ir Šalčininkų rajone lankėsi tautinėse lenkų ir rusų mokyklose.
Komisaro vizito Lietuva sulaukė, jau kuris laikas šalyje nerimstant aistroms dėl švietimo tautinių mažumų mokyklose. Priimtos švietimo įstatymo pataisos numato, kad po poros metų tautinių mažumų mokiniai kartu su lietuvių abiturientais turės laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą, o per pamokas daugiau mokytis lietuvių kalbos. Tam aktyviai priešinasi lenkų mažuma ir jai atstovaujantys politikai.