Bulgarijos sostinėje Sofijoje neformaliame ES vidaus reikalų ministrų susitikime ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad šalys turėtų savarankiškai spręsti dėl migrantų priėmimo, jeigu krizės atveju Bendrijai tektų vėl dalytis pabėgėlių našta.
„Lietuva toliau laikosi savo pozicijos, kad neturi būti jokio automatizmo, kad šalys narės turi solidariai ir savanoriškai pačios apsispręsti dėl priimamų pabėgėlių“, – teigė E. Misiūnas.
Ministro poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Taip ministras kalbėjo ES pareigūnams nerimaujant, kad pastaruoju metu sumažėjęs imigrantų žemyne antplūdis vėl gali išaugti.
Sofijoje ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Bulgarija pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima suderinti požiūrius į pabėgėlių kvotas, bet pareigūnai jų kol kas neįvardija.
Visgi požiūriai tarp vakarinių ir rytinių ES valstybių kol kas išlieka skirtingi.
„Girdėjau šiandien labai nuosaikių balsų iš savo rytų Europos kolegų“, – žurnalistams sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.
Jis pridūrė, kad šių šalių pozicijose nebuvo jokių esminių pokyčių.
Vokietija yra daugiausiai prieglobsčio prašytojų priėmusi šalis visoje ES. Jos vidaus reikalų ministras teigė negalintis įsivaizduoti prieglobsčio suteikimo sistemos reformos be principo, reikalaujančio, jog kiekviena Bendrijos narė privalėtų priimti pabėgėlius.
Ministrai Sofijoje ketvirtadienį sutarė iki birželio pabaigos parengti pakeitimus vadinamosioms Dublino taisyklėms, pagal kurias migrantai prieglobsčio turi prašyti toje ES narėje, į kurią atvyko pirmiausia.
Tokia sistema 2015 metais sukėlė keblumų Graikijai ir Italijai, per jas nusidriekus didžiausiems Viduržemio jūra atvykstančių imigrantų srautams iš Artimųjų Rytų.
Tais pačiais metais buvo sutarta Bendrijos šalims paskirstyti 160 tūkst. migrantų, tačiau iki šiol buvo perkelti tik 33 tūkst. pabėgėlių.
Lietuva pagal minėtą mechanizmą buvo įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius. Nors iki šiol ji priėmė 468 asmenis, daugelis migrantų išvyko į turtingesnes Vakarų Europos valstybes.
E. Misiūnas teigė, jog prieglobsčio suteikimo sistemos reformos klausimai yra neatsiejami nuo kitų migracijos politikos elementų, kaip efektyvi išorės sienų apsauga, veiksminga grąžinimo politika, kova su žmonių kontrabanda ar bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.
„Mes visada sakome, kad turi būti vadovaujamasi visaapimančiu požiūriu. Prieglobsčio sistemos reforma nėra panacėja. Krizinis mechanizmas yra tarsi gesintuvas – galbūt jo naudoti neprireiks, tačiau jį reikia turėti”, – sakė ministras.
Derybos dėl prieglobsčio suteikimo reformos buvo pradėtos 2016 metais.