„Daugybėje interneto portalų Baltarusijoje šis faktas buvo plačiai aprašytas, todėl tai susiję ne tik su tam tikros žinios siuntimu prezidentui, tai susiję ir su signalo siuntimu visuomenei. Tad šiuo atveju svarbūs abu elementai“, - susitikime su Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentais sakė W. Juraszas.
Europos Sąjungos valstybių ambasadoriai taip pat nesutiko, kad pastaruoju metu vyrauja tendencija vėl sugrįžti prie Baltarusijos izoliacijos politikos. Šią mintį iškėlė vienas iš Europos humanitarinio universiteto studentų, pabrėžęs, kad įtraukimo politika davė ir pozityvių vaisių, todėl esą sugrįžimas prie izoliacijos būtų gana pavojingas.
„Argumentas apie Baltarusijos izoliaciją girdimas gana dažnai, klausiama, ar tas sprendimas, kurį Europos Sąjungos šalių narių užsienio reikalų ministrai priims sausio pabaigoje, neprives prie Baltarusijos izoliacijos. Aš manau, kad šį argumentą reikia apsukti – tai, kas išryškėjo Baltarusijoje per paskutinįjį mėnesį, aš pavadinčiau saviizoliacija. Ir dabar, jeigu Baltarusijos lyderiai nori išvengti šios saviizoliacijos, jie turi atlikti tam tikrus veiksmus“, - kalbėjo Vokietijos ambasadorius Minske Christofas Weilas.
Kiek stipriau į klausimą apie Baltarusijos izoliaciją sureagavo Lietuvos ambasadorius Minske Edminas Bagdonas: „Aš labai noriu jūsų paklausti, ar manote, kad iš Europos Sąjungos pusės tai izoliacija, manote, kad Europos Sąjunga izoliavo Baltarusiją. Pasakykite, ką jūs asmeniškai manote? Manote, nieko nevyksta Minske, viskas teka savo vaga, kaip paprastai, manote, kad čia sėdi blogiukai, taip?“
Savo ruožtu Italijos ambasadorius Arnaldo Abeti teigia abejojąs, ar Europos Parlamento rezoliucija, raginanti taikyti ekonomines ir politines sankcijas Baltarusijos valdžiai, reiškia intenciją izoliuoti Baltarusiją. Jo nuomone, taip Europos Sąjunga nori nusiųsti stiprią žinią A. Lukašenkai, kad jis privalo įvykdyti tam tikrus reikalavimus, jei nori, kad situacija sugrįžtų į senas vėžes.
„Jeigu A. Lukašenka nenori savęs izoliuoti, jis žino, ką daryti. Iš tikrųjų tai nėra lengva situacija, bet mes, europiečiai, parodėme, kad mes galime bendrauti su Baltarusijos lyderiais. Tačiau dialogo sustabdymas daug naudos neduotų, bet šiuo metu laikas jam duoti stiprų signalą. Tikslas yra nusiųsti labai stiprią žinią, ne izoliuoti Baltarusiją ar baltarusius“, - aiškino italų ambasadorius Minske.
DELFI primena, kad Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė valdžios represijas po gruodžio 19 d. surengtų Baltarusijos prezidento rinkimų ir apgailestavo dėl "dar vienos praleistos galimybės pereiti prie demokratijos Baltarusijoje" ir siūlo taikyti ekonomines bei politines sankcijas jos valdžiai.
Europarlamentarai taip pat paragino laisvės ir demokratijos sąlygomis surengti naujus prezidento rinkimus, kurie atitiktų tarptautinius standartus.
16 metų Baltarusiją autoritariškai valdantis A. Lukašenka, oficialiais duomenimis, gruodžio 19-ąją vykusiuose rinkimuose prezidentu perrinktas 80 proc. balsų dauguma. Opozicijos, kuri kaltina vyriausybę rinkimų rezultatų klastojimu, protestus milicija numalšino jėga. Buvo suimta 600 žmonių, tarp jų - septyni buvę kandidatai į prezidentus.
E.Ignatavičius: svarbu neizoliuoti besivaduojančios pilietinės visuomenės
„Vieningai sutarta, kad turi būti priimtos labai veiksmingos sankcijos prieš asmenis, kurie atsakingi už gruodžio 19-osios įvykius ir nukentėjusių asmenų persekiojimą, bet taip pat turi būti paliktos tos galimybės, kurias iki šiol turėjo Baltarusijos pilietinė visuomenė“, - viceministras turėjo omenyje galimybes piliečiams palaikyti ryšius su ES – keliauti, studijuoti, Europos humanitarinio universiteto veiklai tikimasi sulaukti didesnės paramos, kad būtų galima plėsti veiklą, priimti daugiau studentų.
„Sunku kalbėti apie tai, ko dar nėra – sankcijas, dėl kurių tariamasi Briuselyje. Pažiūrėsime, kokios tos sankcijos bus patvirtintos, koks bus jų poveikis. Pažiūrėsime, koks bus Baltarusijos pusės reakcija dėl sulaikytų asmenų, kratų ir veiksmų, nukreiptų prieš laisvą spaudą, pilietinę visuomenę. Nesiimčiau dabar spėlioti, kokios bus reakcijos ir veiksmai“, - sakė E.Ignatavičius.
Jis kartojo, kad Lietuvos esminis patarimas – neizoliuoti demokratėjančios visuomenės. „Dabartinė situacija iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo po 2006 m. ar dar ankstesnių rinkimų. Baltarusijoje išaugo nauja karta, atsiranda pilietinė visuomenė, išeina į gatves, kuria nevyriausybines organizacijas, - sakė jis.
Taigi vėl akcentuojamas vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas: „Pilietinė diplomatija veikia. Ką mums reiškė prieš 30 m. nuvykti į Varšuvą ar Budapeštą, ar kur nors į Vakarus? Ką reiškia viena tokia kelionė, ne visi turbūt supranta Vakaruose - Briuselyje ar Paryžiuje, ką tai reiškia jauniems žmonėms išvykti iš Baltarusijos į ES mokytis ar tiesiog pažintinei kelionei.“
Viceministras sakė, kad Lietuvai tenkantį tarpininko vaidmenį, kurį neformaliai suteikia kaimynystė, šiuo metu formaliai sustiprina ESBO pirmininkės mandatas. Apie galimas pasekmes dvišaliams santykiams su Baltarusija jie nenorėjo svarstyti: „Nenoriu spekuliuoti, kaip paveiks Lietuvos santykius su Baltarusija vienokie ar kitokie žingsniai, kurių imsis ES Baltarusijos atžvilgiu, ar atvirkščiai. Mes tiesiog vadovaujamės visuotinai pripažintais principais, ES pozicija ir vertybėmis, kurių mes laikomės po įstojimo į ES.“
Lietuvoje vieši 12 ES šalių diplomatinių atstovybių - Airijos, Italijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Lietuvos - vadovai bei ES Komisijos atstovas.