Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pasiūlė, kad į artimiausiu metu vyksiančią dėl išaugusių elektros kainų Europos Vadovų Tarybą (EVT) turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė, o ne šalies vadovas Gitanas Nausėda. Vis tik, į siūlymą sureagavęs prezidentas pareiškė, kad niekam nėra nusiteikęs deleguoti savo konstitucinių funkcijų ir jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipia dėmesį, kad praeitose kadencijose prezidentas ir Vyriausybės vadovas turėjo susitarimą, o šiuo atveju, svarsto ji, veikiausiai diskusijų apie atstovavimą EVT nebuvo.
„Atstovavimo EVT klausimas yra reguliavimo dalykas, kurio Lietuvoje nėra – yra dviprasmybės ir labiau susitarimo reikalas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Praeitose kadencijose mes matėme susitarimą tarp buvusios prezidentės ir Vyriausybių vadovų, o šitoje kadencijoje, mano žiniomis, tokio susitarimo nebuvo ir iš Prezidentūros pusės tai buvo priimta kaip nusistovėjusi teisė“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė pažymi, kad kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse yra įprasta, jog į EVT vyksta ne tik prezidentas, tačiau, priklausomai nuo svarstomo klausimo, ir Vyriausybės vadovas.
„Jau esame turėję diskusijas, kad iš tikrųjų yra labai sunku atskirti svarstomus klausimus, vieni yra orientuoti į užsienio politiką ir gynybą, kur turbūt būtų prezidento funkcijos, kiti klausimai yra susiję su Vyriausybės kuruojamomis sritimis ir įgyvendinimu. Todėl prasminga būtų vadovautis kitų, beveik visos daugumos ES valstybių praktika“, – aiškino ERK pirmininkė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti ginčų dėl dalyvavimo EVT, reikalingas teisinis reguliavimas. Vis tik, anot jos, šiuo metu apie tokią galimybę svarstoma nėra, tačiau ateityje, pažymi ERK pirmininkė, diskusijas vertėtų pradėti.
„Galbūt į sekančias kadencijas žvelgiant tai galėtų būti diskusijų objektas. Bet ne vieną kartą esame apie tai kalbėję, kad galbūt vertėtų įvertinti pagal temas, kuris valstybės pareigūnas būtų tinkamesnis atstovauti Lietuvai“, – nurodė ji.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, šiuo atveju važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų turėtų premjerė.
„Dėl energetikos kainų tam tikri klausimai tikrai kelsis į EVT ir jeigu prezidentas mano, kad yra galbūt pernelyg sunku surasti sutarimą su kitomis valstybėmis, tai tą gali daryti tuomet Vyriausybės vadovė“, – svarstė politikė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymą, kad į artimiausią EVT turėtų vykti premjerė, akcentavo, jog jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, pažymi prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam.
O dešiniųjų Vyriausybė, teigia šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
Klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento. Kiek anksčiau dėl kilusio ginčo buvo atsiradusi iniciatyva įstatymu reglamentuoti nusistovėjusią EVT atstovavimo tvarką.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
