Epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo: vertinant galimus naujus suvaržymus – vienas itin svarbus rodiklis

„Sergamumas dabar yra stabilizavęsis ir to tokio sergamumo mažėjimo jau nebestebime. Ką mes matome, kad tas sustojimas yra sąlygotas daugiau padidėjusio sergamumo vėl vaikų tarpe, ypač 10–19 metų grupėje, – BNS teigė epidemiologė. – Vaikai grįžo į mokyklas ir sergamumas vėl pradėjo didėti.“

Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų mažėjo nuo lapkričio mėnesio. Pastarąją savaitę jis beveik nekinta ir išlieka panašus – kiek daugiau nei 850 atvejų.

Tuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje buvo stebimi 705 aktyvūs protrūkiai, 455 iš jų – mokyklose, darželiuose.

„Sergamumas arba mažėja, arba yra stabilus visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus nuo 0 iki 9-erių, kur pakilimas nedidelis, didesnis yra mokyklinio amžiaus vaikų 10–19 amžiaus grupėje“, – teigė L. Ašoklienė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad svarbiausias rodiklis, vertinant galimus naujus suvaržymus, yra ligoninių lovų užimtumas.

„Šioje vietoje nematome kažkokių didesnių pokyčių. Svarbiausia užduotis – neperkrauti sveikatos sistemos. Kol kas tokių signalų nestebime“, – kalbėjo epidemiologė.

Pasak jos, ligoninėse koronavirusu sergančių pacientų skaičius išlieka stabilus arba lėtai mažėjantis, panaši situacija ir reanimacijos skyriuose.

Ligoninėse šiuo metu gydomas 1321 COVID-19 sergantis pacientas, 128 iš jų – reanimacijoje.