Epidemiologinė padėtis tik prastyn – „juoduoja“ jau daugiau kaip pusė Lietuvos

Į prasčiausią epidemiologinę zoną patenka Šalčininkų rajonas, Trakų rajonas, Vilniaus miestas, Alytaus rajonas ir miestas, Birštonas, Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajonas, Šakių rajonas, Jurbarko savivaldybė.

Taip pat Kauno miestas, Ukmergės ir Molėtų rajonai, Biržų rajonas ir Pasvalio rajonas.

Ir toliau Vakarų Lietuvoje esančių juodų COVID–19 savivaldybių zona plečiasi.

Neringa, Klaipėdos miestas ir rajonas, Palangos savivaldybė, Neringa, Šilutės rajonas, Šilalės rajonas, Pagėgiai ir Tauragės savivaldybė pateko į juodą zoną.

Taip pat Skuodo rajonas, Plungės rajonas, Rietavo savivaldybė. Kartu ir Mažeikių, Telšių rajonai, Akmenės rajonas, Šiaulių miestas ir rajonas, Joniškio savivaldybė.

Visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 673 atvejai, teigiamų tyrimų dalis jau siekia 7,6 procento.

Prasčiausia epidemiologinė padėtis ir toliau išlieka Telšių rajone – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1741 atvejų, Joniškio rajone – 1592 atvejų, Rietave – 1421, Klaipėdos mieste – 1345, Skuode – 1104, Šilutės rajone – 1067 atvejų, o Palangos mieste 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1034 atvejų.

Geriausia padėtis – Panevėžio ir Kupiškio rajonuose. Panevėžio rajone 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 181 atvejis, Kupiškio rajone – 199 atvejai.

Šios dvi savivaldybės vienintelės Lietuvoje dar patenka į raudoną C2 zoną – atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų neviršija 200.

Praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID–19 atvejai, mirė 19 žmonių. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys.