Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė patikslino, kad diagramoje įsivėlė klaida ir ją ruošiamasi ištaisyti. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Vis dėlto anot Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, klaidos čia nėra – lentelėje tiesiog pažymėta ne kada atvejai diagnozuoti, o kada susirgusiems pasireiškė pirmieji simptomai. Kitaip tariant – epidemiologai stengiasi atsekti ir fiksuoti, kada faktiškai žmogus jau sirgo ir galėjo užkrėsti kitus, nors laboratorijoje tai dar nebuvo patvirtinta.
„Mano epidemiologės žiniomis yra taip, kad epideminėje kreivėje yra žymima, kiek asmenų susirgo tam tikrą dieną. Reiškia, yra žymima pagal susirgimo datą. Teoriškai daroma taip. Kaip yra praktiškai? NVSC specialistai gavę atvejį susiekia su asmeniu ir vienas pirmųjų klausimų – kada jums pasireiškė pirmieji simptomai?
Tai iš tikrųjų daroma ir dabar, kadangi siekiama, kad susirgimo data būtų maksimaliai tiksli, kad tuo remiantis būtų galima nustatyti su kokiais asmenimis žmogus turėjo sąlytį. Ir kad galėtume labai tiksliai apskaičiuoti, koks yra inkubacinis laikotarpis, kada mums reikia nustatinėti sąlytį turėjusius asmenis“, – aiškina G. Megelinskienė.
Išvardijo, kokius simptomus jautė pirmieji užsikrėtusieji
Specialistė pabrėžė, kad diagramoje pažymėtas susirgimų skaičius nėra tapatus diagnozės patvirtinimų skaičiui. Pašnekovė aiškina, kad kiekvieną kartą, kai epidemiologai iš sveikatos priežiūros įstaigų gauna informaciją apie patvirtintus užsikrėtimus koronavirusu, ją tikslina ir tuomet tai fiksuoja epideminėje lentelėje.
„Iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų mes gauname informacijos rinkinį, t.y., kada asmuo kreipėsi, kada buvo hospitalizuotas, jeigu buvo, kada pasireiškė simptomai, kada asmuo buvo darbe. Kaip ir minėjau, yra nurodoma ir susirgimo data, kuri kiekvieną kartą epidemiologinės diagnostikos metu yra tikslinama. Tikrai bandome išsiaiškinti, kad nebūtų taip, kad žmogus susirgo tada, kada ir kreipėsi. Turime įsitikinti ir labai smulkiai išklausti, kada kokius simptomus jis pradėjo jausti.
Kai paklausiame atviro klausimo, žmogus dažnai viską išvardija eiliškumo tvarka“, – apie darbo kasdienybę kalba G. Megelinskienė. Taigi, jos teigimu, visiškai realu, kad pirmasis susirgimo atvejis buvo dar vasario 21 d. ir tuo metu asmuo jau galėjo užkrėsti kitus, tiesiog virusas jam dar nebuvo diagnozuotas.
„Pačioje pradžioje, kai buvo nustatyti pirmieji susirgimai, žmonės jausdavo labai lengvus simptomus – kvapo, skonio praradimą, sakydavo, kad gerklėje yra kaip ir smėlis. Tokie nespecifiniai simptomai, kurie galbūt ir nepatekdavo į atvejų apibrėžimą, bet žmonės tai jausdavo ir tai buvo fiksuojama kaip susirgimo data.
Tikrai ligos pradžioje gali būti visiškai nespecifiniai simptomai, ypač jeigu žmogus nėra imunostresinės būklės, neturi lėtinių ligų. Kai mes apklausėme pirmuosius atvejus, tai irgi buvo“, – kalbėjo epidemiologė.
Pasiteiravus, ar anksčiau nei vasario 21 d. simptomų iš apklaustųjų niekas nebuvo pajutęs, pašnekovė pasidžiaugė, kad ankstesnių susirgimų nustatyta nebuvo.
Laboratojoje pirmasis teigiamas koronaviruso rezultatas fiksuotas vasario 28 d.
Delfi primena, kad pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje oficialiai patvirtintas vasario 28 d., o šį antradienį SAM išplatintoje epideminėje kreivėje nurodyta, kad užsikrėtimų naujuoju virusu Lietuvoje būta ir anksčiau: vienas vasario 21 d., dar vienas vasario 24 d., du vasario 25 d.
A. Verygos atstovė Lina Bušinskaitė antradienio popietę patikino, kad diagramoje įsivėlė klaida.
„NVSC tą klaidą taiso. O klaida įsivėlė dėl to, kad jie skaičiavo ne nuo tos dienos, kai buvo užfiksuoti ligos atvejai, o kada žmonės pajuto simptomus. Tai iš esmės yra kaip ir neteisingas skaičiavimas“, – Delfi sakė L. Bušinskaitė.
Vakare ministerijos atstovė detaliau susidariusią situaciją pakomentavo ir savo socialinio tinklo paskyroje.
„Po šįryt paskelbtos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) diagramos, daug kam kilo klausimų, ar tikrai pirmasis koronaviruso atvejis nustatytas vasario 28 d., kaip buvo skelbta anksčiau, ar vis tik vasario 21 d., kaip vaizduojama kreivėje.
Užtikriname, kad statistikoje niekas nesikeičia ir pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje (pacientei iš Šiaulių) nustatytas š.m. vasario 28 d., o pirmuosius simptomus šis žmogus pajuto vasario 21 d.“, – rašo ji.
Anot L. Bušinskaitės, pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje laboratoriniais tyrimais patvirtintas būtent vasario 28 d. netikėtai 3 val. nakties surengtoje spaudos konferencijoje. Pati tą naktį ji teigė miegojusi ir A. Verygos skambučio nebegirdėjusi.
„Taigi užtikriname, kad niekas nieko neslepia – informacija yra skelbiama tada, kai tik ją gauname iš laboratorijų ir NVSC kolegų!
Paaiškiname, kaip paskelbtoje diagramoje įsivėlė netikslumas. Joje užfiksuoti susirgimai ne nuo tos dienos, kai buvo oficialiai patvirtinti ligos atvejai atlikus testus, t.y. gavus atsakymus iš laboratorijų, kad atsakymai – teigiami, o nuo tai, kai žmonės pajuto pirmuosius simptomus, pavyzdžiui, karščiavimas ir kt. (pagal atliktus epidemiologinius tyrimus, kai apklausiami žmonės)“, – rašo L. Bušinskaitė.