„Nuo 2011 metų buvo tokia ramybė. Bet reikia nepamiršti, kad difterija yra toks mikroorganizmas, kuriuo galima užsikrėsti ne tik nuo žmogaus, kuris serga, bet ir nuo to, kuris nešioja, neturėdamas simptomų. O žmonės keliauja, yra labai neramių šalių, jie atvyksta į Lietuvą tiek dėl karo, tiek ir dėl ekonominių priežasčių. Ir iš tų 11 Europos šalių, yra fiksuojami susirgimo atvejai.
Tas skaičius šiais metais jau dvigubai viršija vidutinį skaičių, kas būdavo kiekvienais metais. Nesvarbu, kad Lietuvoje jau 11 metų nebuvo fiksuotas difterijos atvejis, tai nereiškia, kad jis gali nebūti įvežtas iš kokios nors šalies“, – LNK pabrėžė epidemiologė.
D. Razmuvienė teigė, jog naujų atvejų Lietuvoje nėra fiksuota. O ankstesnį kartą 2008 metais buvo fiksuoti du difterijos atvejai, vienas iš jų baigėsi mirtimi.
Difterijos infekcija, anot epidemiologės, yra sudėtinga tuo, kad bakterija turi savybę išskirti egzotoksiną.
„Taip vadinamą nuodą. Ir ta bakterija kraujo keliu išplinta po visą žmogaus organizmą, jis yra išnešiojamas. Ir didžiausios komplikacijos, didžiausi pažeidimai būna širdies raumens, inkstų ir nervų sistemos. Ir kitų vidaus organų“, – pasakojo ji.
Difterijos simptomai yra labai panašūs į peršalimo ligos simptomus, sakė LNK pašnekovė NVSC epidemiologė D. Razmuvienė.
„Tai yra temperatūra, skauda gerklę, sausas kosulys, patinsta limfmazgiai. Žmogus tiesiog jaučiasi prastai. Bet tik apžiūrėjęs ir įvertinęs gydytojas žmogaus sveikatos būklę, atskirti difterijos požymį – susidarančios plėvės būtent kvėpavimo takuose. (…) Būtent pasekoje to išplatinto nuodo – egzotoksino.
Ir tos plėvės yra pilkos apnašos, kurios būna salelėmis, bet jos susilieja. Ir jas nuimti nuo tos gleivinės yra praktiškai neįmanoma. Ir gleivinė labai patinsta. Žmogui darosi sunku kvėpuoti, ryti bet kokį maistą“, – pasakojo epidemiologė.
NSVC epidemiologė D. Razmuvienė pasakojo, jog vaikai nuo difterijos yra skiepijami pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių.
„Nes difterijos skiepas yra bakterija, prieš kurią reikia skiepytis kas 6–10 metų. Nes bet kokia imuninė sistema tiesiog išblėsta. (…) Suaugę asmenys turi galimybę nemokamai (skiepytis, aut. p.), nes valstybė finansuoja skiepus kas 10 metų. Žmogus turi atlikti tą sustiprinamąją dozę, pradedant nuo 26 metų“, – LNK pasakojo epidemiologė.
Keliautojus į kitas šalis D. Razmuvienė ragino pasidomėti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis.
Koronaviruso pandemija išaugino vakcinacijos skeptikų skaičių, sakė epidemiologė.
„Pandeminis laikotarpis, jau treti jo metai davė ir gerų dalykų, daug, ko išmokome. Bet ta visa informacijos sklaida nepasiekdavo visuomenės ir būdavo suprantama visiškai iškreiptai. Ir tai davė labai prastus rezultatus, kalbant ir matant vaikų skiepijimo apimčių – vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorius. Nukrito visų skiepijimo pozicijų apimtys, apart keleto procentų.
Tas pats ir suaugusiems asmenims. Jie priėmė tą negatyvią informaciją todėl, kad jos buvo labai įvairios. Aišku, ji nebuvo tiksli, tai labai stipriai padarė įtaką mūsų visuomenei“, – kalbėjo ji.
Visą LNK pokalbį su D. Razmuviene žiūrėkite čia:
