Anot eksperto, daug klausimų kyla dėl neįtikėtinai aplaidžios Norvegijos specialiųjų tarnybų veiklos ir ilgai užtrukusių teroristo nukenksminimo veiksmų, nors sala, kurioje jis šaudė į žmones, yra vos už 45 km nuo Norvegijos sostinės. Kodėl apskritai galingam teroro aktui buvo pasirinkta būtent Norvegija?
- Po žudynių Norvegijoje pasirodė nemažai vertinimų, ar viską suvedančių į žudiko psichinę būklę. Ar galima Norvegijos tragediją paaiškinti vien Anderso Behringo Breiviko psichikos sutrikimais?
- Psichologų ir psichiatrų reikalas – aiškintis, kas ir kaip vyko to žmogaus galvoje. Manau, galutinio atsakymo jie neras, nes žmogus gyvena visuomenėje, ir tai, kas įvyko, yra reiškinys, turintis platesnius socialinius ir politinius kontekstus.
Šis reiškinys – unikalus: per pastaruosius kelis dešimtmečius niekam nepavyko įvykdyti tokių dalykų. Sprendžiant iš pirminių pranešimų, šiam žmogui nebuvo teikiama jokia tiesioginė parama. Manau, ateityje šie pranešimai keisis. Šiaip ar taip, jis įvykdė ir politiškai, ir socialiai, ir įvairių grėsmių požiūriu galingą ir ypač žiaurų teroristinį aktą.
- Šis personažas buvo viešai paskelbęs didelį manifestą, kuris lyg ir paaiškina jo pasaulėžiūrą. Ar verta į tai gilintis? Jei taip, tai kas tai per žmogus – ideologiniu požiūriu? Kalbama apie krikščioniškąjį fundamentalizmą, masonus, tamplierius...
- Lygiai taip pat būtų galima klausti – ar verta skaityti Adolfo Hitlerio dienoraščius bei knygą „Mein Kampf“, kurioje jis išdėstė pagrindinius savo teiginius, kurie vėliau buvo įgyvendinami? Žinoma, tai skirtingo masto asmenybės. Galima apie jų abiejų kūrybą sakyti, jog tai – nesąmonės. Bet juk Hitlerio „nesąmonės“ padarė didžiulę įtaką pasaulio istorijai.
A. Breiviko manifeste nėra visiškų niekų: jame galime rasti visa, kas būdinga teroristų „vadovėliams“, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų arba/ir karingojo krikščioniškojo fundamentalizmo atstovams. Iš pradžių į tokius rašinius nekreipiama dėmesio, o paskui, kaip matome, įvyksta tai, kas šiandien pakeitė visos Norvegijos gyvenimą. Ir darys įtaką visai ES.
Dėl krikščioniškojo fundamentalizmo ir jo suderinamumo su masonerija. Kol kas galimai yra tik paties A. Breiviko teiginiai apie jo priklausymą masonams, tamplieriams. Šią informaciją reikia tikrinti.
Tamplieriai priklauso masonų sistemai. Gali būti ir šiaip istorijos mylėtojų, apsiskelbusių tamplieriais, kurie vėliau neišvengiamai integruojami į masoneriją arba išsiskirsto.
O krikščioniškasis fundamentalizmas – labai įvairialypis reiškinys. Šiuo atveju turbūt kalbame apie protestantiškąjį fundamentalizmą, kuris skiriasi nuo katalikiškojo fundamentalizmo ir šiam, kaip ir islamo fundamentalizmui, smarkiai nusileidžia savo galia. Apskritai visos trys krikščionybės kryptys – protestantizmas, katalikybė ir vadinamieji ortodoksai veikia atskirai, o ortodoksų fundamentalizmą apskritai būtų sunku išskirti kaip reiškinį.
Tačiau kai kalbame apie krikščioniškojo fundamentalizmo protestantiškąją atmainą, verčia suklusti tai, kad būtent šia atmaina XVI ir XVII amžiuje naudojosi masonerija (tuo metu ji veikė slaptai, o šiek tiek legalizavosi tik XVIII amžiaus pradžioje), skaldydama krikščionybę. Ir šios masonų pastangos buvo sėkmingos.
Vis dėlto paties A. Breiviko svaičiojimai apie masonus ir tamplierius dar nieko neįrodo. Juolab kad tokių organizacijų atstovai veikia slaptai arba pusiau slaptai. Žinoma, reiktų aiškintis, kuriai struktūrai jis galimai priklausė – nes yra juk ne tik slaptų masonų struktūrų.
- Krikščioniškieji fundamentalistai paprastai siekia tam tikrų tikslų, kai ima žudyti. Antai JAV vadinamosios „pro-life“ pakraipos radikalai, siekiantys uždrausti abortus, žudo kai kuriuos medikus. O ko galėjo siekti A. Breivikas ir kokia jo veiksmų logika?
- Logikos būta. Nukreipti smūgį prieš musulmonus Norvegijoje būtų buvę sunku, nes nėra sutelktų objektų, į kuriuos jį galima būtų nukreipti. Maža to, jei būtų nukentėję musulmonai, tai visuomenės nuotaikos kaip tik būtų buvusios islamo naudai. Toks teroro aktas būtų sukėlęs Norvegijos visuomenės užuojautą musulmonams.
Dabar viskas įvyko kitaip. Tie, kurie planavo šią teroro akciją, veikė apgalvotai ir logiškai. Yra destabilizuota Norvegijos visuomenė ir Šiaurės Europos protestantų bendruomenė. Bus sulaukta neigiamų vertinimų iš musulmonų bendruomenių: islamistai badys pirštais į Europą, kurioje vyksta tokie dalykai.
Vis dėlto Norvegijos visuomenė žinos, kad pirminė įvykdytų žudynių priežastis yra musulmonų pasaulio skverbimasis į Europą. Terorizmas yra vienas iš būdų reaguoti į islamizmo problemas ES ir apskritai Europoje.
- Musulmonų teroristai žudo taikius Vakarų valstybių gyventojus siekdami savų tikslų, o prieš musulmonus nusistatę krikščionių fundamentalistai renkasi tas pačias aukas – irgi žudo vakariečius? Kad ir kas su kuo kovotų, aukomis pasirenkami civiliai vakariečiai?
- Viena vertus – taip. Kita vertus, apžvelgę pastarųjų metų pasaulio įvykius, matome ištisą grandinę lyg kažkieno provokuojamų procesų. Turiu galvoje įvykius Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, aprėpusius apie 10 musulmonų gyvenamų valstybių. Ar tai tik tų valstybių vidaus kova su diktatoriškais režimais, ar tą kovą skatina išorės jėgos? Atkreipkime dėmesį: ji prasidėjo Amerikos ir Europos pajėgoms pamažu traukiantis iš Irako ir Afganistano.
O kas vyksta Europoje? Kas laukia Šengeno? Juk akivaizdžiai bus uždarinėjamos sienos. Ar galėjo tai, kas įvyko Norvegijoje, įvykti, tarkime, Šveicarijoje? Manau, kad negalėjo. Šveicarijos politinės ir teisinės sistemos ypatumai ir šios valstybės specialiosios tarnybos nebūtų leidusios tokiems dalykams įvykti. Tai, kas įvyko Norvegijoje, prasilenkia su normalia valstybės gyvenimo konstravimo logika.
A. Breivikas nevaržomas veikė internetinėje erdvėje, publikavo savo manifestą. Akivaizdu, kad jis buvo ne tik Norvegijos, bet ir Amerikos, ir Vakarų Europos specialiųjų tarnybų taikiklyje. Tai kodėl jam pavyko jo žmogžudiškas sumanymas? Pagal esamą versiją, pasirengimas teroro aktui vyko mažiausiai porą metų.
Jei slaptosios tarnybos kontroliavo A. Breiviko veiklą, tai kodėl ta veikla nebuvo laiku sustabdyta? Įdomu tai, kad po sprogimo Oslo centre nebuvo imtasi jokių veiksmų siekiant neleisti įvykti didesniems žmonių susibūrimams, konferencijoms, sąskrydžiams ir pan. Juk po tokio pobūdžio teroro aktų paprastai atšaukiami visi masiniai renginiai. O sala, kurioje buvo šaudomi žmonės, yra už 45 km nuo Oslo.
Maža to, kol teroristas buvo suimtas, praėjo apie pusantros valandos. Tai aiškinama sraigtasparnių trūkumu ir kitomis techninėmis aplinkybėmis. Bet juk kalbame apie 45 km atstumą! Bet kuri CŽV rezidentūra ir specialiosios pajėgos, esančios JAV ambasadose Briuselyje, Kopenhagoje, Berlyne ar net pačiame Osle būtų spėjusios per pusantros valandos suvaldyti situaciją. Taigi tenka konstatuoti Norvegijos specialiųjų tarnybų aplaidumą.
Kai NATO narė, turinti bendrą sieną su Rusija, nesugeba per 50 minučių sukontroliuoti to, kas vyksta saloje, esančioje už 45 km nuo jos sostinės, kyla labai daug klausimų. Toks atstumas skiria Vilnių nuo Širvintų.
- Kaip galima būtų paaiškinti šią aplinkybę?
- Sunku paaiškinti, kol trūksta informacijos. Bet aš netikiu, kad A. Breiviko ir jo galimų bendrininkų nerėmė puikų logistinį parengimą užtikrinusios jėgos. Tokio masto logistikos funkcijų tikrai negalėjo atlikti, tarkime, dešimt žmonių. Na, nebent tas teroristas yra daug talentingesnis, nei leidžia spręsti jo, švelniai tariant, vidutiniško lygio manifestas.
Bet visa, kas vyko, kelia įtarimų, kad galėjo veikti didelę teroristinės veiklos patirtį turinti organizacija. Vargu ar verta įtarinėti ETA arba Šiaurės Airijos grupuotes.
- Kam galėjo būti naudingos žudynės Norvegijoje? Jei siekta sukelti visuomenės pasipiktinimą, tai prieš ką jis dabar nukreiptas? Prieš musulmonus? Bet juk žudikas buvo dešiniųjų pažiūrų norvegas!
- Kad ir kaip būtų keista – nors tai vis dėlto nėra keista – tragiški įvykiai Norvegijoje kurstys islamui nepalankias nuotaikas. Taip, ginklai buvo nukreipti ne į islamo išpažinėjus, o į paprastus norvegus. Bet juk pabrėžiamos teroro akto priežastys: A. Breiviko antiislamiškos pažiūros. Žudymą motyvavo A. Breiviko arba tų, kurie vadovavo jo veiksmams, antiislamizmas.
Šiandien Europai yra aktualus kai kurių islamo valstybių stojimo į ES procesas. Turiu galvoje Turkiją, Albaniją, Kosovą, Bosniją ir Hercegoviną. Net iš dalies Makedoniją, kur trečdalį visuomenės sudaro albanai. Tiesa, tai pasaulietinės islamo valstybės, bet kai kurių gresiančių problemų tai nė kiek nemažina. Įsivaizduokime, kas bus, jei Turkija įstos į ES. Žinoma, ji iškart automatiškai neatsidurs Šengeno erdvėje, bet kai kurios esminės problemos liks neišspręstos: islamo valstybių ryšiai, o per juos – kontrabanda, prekyba žmonėmis, narkotikai ir pan.
- Bet nejau šiurpų A. Breiviko poelgį pasmerkusi visuomenė gilinsis į jo antiislamiškas pažiūras ir leisis kreipiama teroristo norima pažiūrų vaga? Gal kaip tik – jei jis buvo masonas ir krikščionių fundamentalistas, daug kam jo poelgis sukels pasipiktinimą būtent masonais ir karingaisiais krikščionimis?
- Jūs turite galvoje dešinįjį ekstremizmą. Vis dėlto ES senbuvėse dešinysis ekstremizmas yra pakankamai gerai kontroliuojamas. Nuosaikesnysis dešiniųjų ekstremistų sparnas net yra integruotas į didžiąją oficialiąją politiką. Taip, jis kovoja prieš tam tikrus europinius principus, bet daro tai civilizuotomis priemonėmis. Savo ruožtu keliantys grėsmę judėjimai ir asmenys yra labai griežtai prižiūrimi. Europos valstybių specialiosios tarnybos gerai koordinuoja savo veiklą ir gerai atlieką minėtą priežiūrą.
Tad kas įvyko Norvegijoje – tikras dešiniojo ekstremizmo protrūkis ar tik dešiniųjų ekstremistų atlikta provokacija, kurią suplanavo ir kontroliavo visai kitos jėgos?
- O už ką per rinkimus balsuos norvegas, prisimindamas teroro aktą? Ar nebus pagundos balsuoti būtent už nukentėjusiuosius – Darbo partiją?
- Žinoma, įvyks visuomenės kairėjimas. Tai būtų esminis padarinys, jei įvykdytas teroro aktas būtų vien Norvegijos problema. Tačiau tai – viso pasaulio problema.
- Norvegija – liberali net Europos mastu. Pagal jos įstatymus, A. Breivikui gresia ne daugiau kaip 21 metai laisvės atėmimo. Jis patogiomis sąlygomis, žiūrėdamas televiziją ir skaitinėdamas literatūrą nugyvens tuos metus, jausis herojumi, svajos...
- Apie kitokio – galbūt krikščioniškojo jaunimo sąskrydi kitoje saloje. Taip, norvegiškasis liberalumas po šių įvykių greičiausiai bus ribojamas. Beje, kaip tik kyla klausimas: kodėl šis žmogus apskritai nebuvo nušautas? Arba – kodėl jis nenusižudė?
- Kas vis dėlto yra tikėtini žudynių Norvegijoje organizatoriai, jei tai ne vieno žmogaus darbas? Kodėl teroro aktui įvykdyti buvo pasirinkta Norvegija?
- Norvegija yra forumų šalis, kurioje dažnai vyksta įvairios konfliktų sureguliavimo konferencijos. Kurį laiką Norvegijoje tokio pobūdžio susitikimų tikrai nebus, nes dabar tai – nestabili šalis.
- O kokie taikos procesai vykdavo Norvegijoje?
- Pavyzdžiui, susitikimai, skirti Šiaurės Afrikos, Artimųjų ir Artimųjų Rytų problemoms. Žinomiausias iš tokių taikos procesų – tai vadinamasis Oslo procesas, prasidėjęs 1993 metais slaptomis Izraelio ir Palestinos derybomis. Stabilumu pagarsėjusioje Norvegijoje iki šiol vykdavo ir pusiau slapti forumai: Trilateralio komisijos, Bilderbergo klubo susitikimai.