Lietuva pasiekė tokį tašką, kai ekonomikos augimas ir nedarbo mažėjimas vis tiek neskatina pasilikti šalyje, todėl gyventojai ir toliau masiškai emigruoja ten, kur jiems mieliau. Tokią išvadą galima padaryti iš Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės pranešimo Seime, kur buvo diskutuojama apie emigracijos stabdymo būdus.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak jos, tai rodo, kad ekonomika auga labai netolygiai: vieni gyventojai jį jaučia, o kitų padėtis netgi blogėja.

„Ypač nerimą keliančios tendencijos yra stebimos pastaruosius dvejus, trejus metus. Vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. gyventojų, šiemet per porą mėnesių – 14 tūkst. Kuo gi šita situacija skiriasi nuo ankstesnės? Visų pirma tuo, kad pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonominiais rodikliais. Tai yra ekonominiai rodikliai auga (BVP ir atlyginimų augimas yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje), mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija, ir auga labai sparčiais tempais. Ką tai rodo? Tai rodo, kad ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai. Jį jaučia tik labai nedidelė gyventojų grupė. O kitų gyventojų situacija net blogėja“, - teigia A. Sipavičienė.

Audra Sipavičienė
Audra Sipavičienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Žmonės netiki, kad Lietuvoje jie reikalingi

A. Sipavičienė sako, kad nuo nepriklausomybės pradžios iš Lietuvos emigravo per 900 tūkst., arba beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Neto migracija, tai yra grynieji nuostoliai dėl migracijos siekia 680 tūkst. gyventojų. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje ir taip yra daugiau nei dešimtmetį.

„Dėl emigracijos sparčiai mažėja gyventojų skaičius, tačiau didžiausia problema yra ne čia. Didžiausia problema yra tai, kokia yra emigrantų struktūra. Emigracijoje dominuoja jaunimas, dominuoja darbingiausio amžiaus žmonės, dominuoja paklausios profesijos. Todėl ir pasekmės yra atitinkamos“, - sako ekspertė, pridurdama, kad darbo jėgos dabar jau trūksta visuose sektoriuose.

Lietuvos problemas ji iliustravo Europos Komisijos ataskaita, kurią aprašė ir DELFI. Taip, Lietuvoje ekonomika auga, bet, pasak Europos Komisijos, skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje yra vieni didžiausių, pajamų nelygybė auga greičiausiai, trečdalis Lietuvos gyventojų yra ties skurdo riba, mokesčių vengimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, čia užleidžiame pirmenybę tik Rumunijai. Bet tuo pačiu labiausiai apmokestinami yra tie, kurie uždirba mažiausiai.

„Šį sąrašą galima būtų tęsti, tad nenuostabu, kad sparčiai mažėja žmonių, kurie jaučiasi reikalingais Lietuvoje. Žmogaus studijų centro duomenimis nuo 2008 metų tokių sumažėjo nuo 62 proc. iki 42 proc. Aštuoneri metai – dvidešimt procentinių punktų krito žmonių supratimas, kad jie reikalingi Lietuvai, kad kažkam jie rūpi“, - pažymi A. Sipavičienė.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės, šiuo metu emigracijai svarbūs jau visi aspektai: tiek ekonominiai, tiek socialiniai, tiek emociniai: išvykstantieji tarp savo motyvų įvardija ne tik atlyginimus, bet ir neteisingą pajamų perskirstymą, korupciją, tikėjimo, kad ateityje bus geriau, stoką.

Emigracija kaip išvarymas

„Ką daryti? Visų pirma, pradėčiau nuo, kad reikia suprasti, jog emigracija ir grįžtamoji migracija yra du susisiekiantys indai ir labai svarbu yra teisingai sudėti akcentus. Svarbu ne stabdyti emigraciją, ne atimti galimybę rinktis. Emigracija, kaip vertybė, yra labai reikalinga ir nėra blogis. Blogis yra emigracija, kaip išvarymas. Taigi reikia ne stabdyti, ne atimti tos galimybės, o skatinti, kad emigracija būtų laikina, skatinti grįžtamąją migraciją ir teikti pagalbą apsisprendusiems“, - teigia A. Sipavičienė.

„Čia jokios kosmetinės priemonės ar deklaracijos tikrai nepadės. Be esminių struktūrinių reformų tikėtis pokyčių neverta. Žmonės nenori gyventi tokioje Lietuvoje“, - priduria migracijos ekspertė.

Tiesa, A. Sipavičienė neatmeta galimybės stiprinti grįžtamąją migraciją, nors tai labai sudėtingas procesas, emigrantams jis sunkesnis nei išvykimas.

„Tenka spręsti daug su grįžimu susijusių problemų ir dar susidurti su negatyvia Lietuvos gyventojų nuomone – nevykėlis, ir ko tu čia sugrįžai. Tad sudėtinga ne tik faktinė situacija, bet ir psichologinės problemos. O realios pagalbos iš tiesų yra mažai“, - teigia ekspertė.

Ji paminėjo Tarptautinės migracijos organizacijos projektą „Renkuosi Lietuvą“, kur vieno langelio principu teikiama visa informacinė pagalba su grįžimu susijusiais klausimais tiems, kurie grįžta, sugrįžo ir turi problemų, ar dar tik galvoja apie grįžimą.

„Tikslinė pagalba rodo rūpestį žmogumi ir tai yra labai labai svarbu emocinei grįžtančiųjų būsenai. Neretai tai ir yra reali praktinė pagalba apsisprendžiant“, - aiškina A. Sipavičienė, paminėdama simbolinį šio projekto finansavimą.

Siūlo galvoti ir apie imigrantus

Tačiau A. Sipavičienė siūlo pamąstyti ir apie protingą imigracijos politiką. Pasak jos, kitų šalių patirtis ir tyrimai rodo, kad protinga šalies ilgalaikius interesus atitinkanti imigracija neišstumia vietinių ir netrukdo grįžti saviems.

„Priešingai, ji gali didinti ekonomikos potencialą, pritraukti investicijas ir daryti Lietuvą patrauklesnę ir patiems lietuviams“, - mano A. Sipavičienė.

„O kokią situaciją dabar turime Lietuvoje? Iš tiesų esant tokiai masinei emigracijai pasakysiu du skaičius apie emigraciją ir noriu kalbėti tik apie aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu atvykstančius, tai yra mėlyna kortelė. Keli skaičiai. 2014 metais tokių buvo 151, 2015 metais – 286, 2016 metais – 344. Tad šitie skaičiai rodo situaciją. Jeigu nenorime likti uždara Europos provincija, reiktų iš tikrųjų pagalvoti ir apie kitokią, atviresnę, bet kartu ir tikslingesnę, gal ir saugesnę imigracijos politiką. Ir tai svarbu ne vien tik kaip emigracijos kompensavimas. Tik įvairovė kuria inovacijas“, - sako ekspertė.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė taip pat sako, kad Londone ar Niujorke pagyvenę žmonės paprastai nenori grįžti į uždaras visuomenes, todėl Lietuvai, kuri nori susigrąžinti emigrantus, nederėtų būti tokia uždara.

Ką į ekspertų patarimų sako politikai? Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybei siūloma iki liepos 1 dienos atlikti analizę, kas ir ką Lietuvoje atlieka.

Formaliai tai skamba taip: „atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymo analizę ir įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai, kuri būtų atsakinga už informacijos apie grįžimo gyventi į Lietuvą galimybes sklaidą užsienio šalyse, tarpininkautų įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius, sugrįžtančius gyventi į Lietuvą, ir suteiktų jiems pagalbą ieškant gyvenamosios vietos, pagal galimybes koordinuotų esamų ekonominių, socialinių, švietimo ar kitų integravimosi į Lietuvos visuomenę kliūčių šalinimą".

Antruoju punktu Sauliaus Skvernelio kabinetui norima iki gegužės 1 dienos pavesti tokį darbą: „sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių reemigracijos skatinimo programos projektui parengti".

Galiausiai, programos projektas turėtų būti pateiktas Seimui, kuris vėl imtųsi svarstyti, kaip stabdyti migraciją ir pagerinti demografinę situaciją.

A. Butkevičius žino 2 būdus gauti didesnių pajamų

Buvęs premjeras, socialdemokratas Algirdas Butkevičius pasakojo peržvelgęs trijų ankstesnių Vyriausybių programas emigracijai mažinti ir padaręs išvadą, kad emigracija toliau išlieka didžiulė problema. A. Butkevičius sako, kad pagrindinė priežastis – socialinė nelygybė, apie kurią dabar visi kalba.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

„Bet diskutuojama ne vien Lietuvoje. Jeigu jūs įvertinsite Davoso ekonomikos forume pasaulio politikų ir ekonomistų lyderių pasisakymus, visuose pasisakymuose šita tema vyravo“, - aiškina 2012-2016 m. premjero pareigas ėjęs politikas.

„Aš manau, kad didesnių pajamų žmogus gali pasiekti iš esmės dviem būdais: susirasdamas gerai apmokamą darbą ar susikurdamas verslą. Dažnai mes kalbame apie NPD, minimalios mėnesinės algos didinimą. Aš tai vertinu – tai yra tik epizodinis reikalas. Jis niekada netenkins darbuotojų, ne to turinio, aš manau, reikia siekti. Reikia kalbėti apie geriau apmokamas darbo vietas, kurias garantuoja investicijų pritraukimas“, - sako ketverius metus šalies Vyriausybės vairą laikęs socialdemokratas.

R. Tamašunenė siūlo daryti copy-paste

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė siūlė emigraciją stabdyti copy-paste principu.

„Nereikia išradinėti dviračio, o skirti tikslinį finansavimą realiai didinant žmonių pajamas. Pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Manau, kad šiandien geriau būdas copy-paste negu laukti atradimo džiaugsmo ir kūrybinių ieškojimų vingiuose skęsti tuščiuose mūsų pačių žodžių ir pažadų liūne“, - sako politikė, kuri pateikė Jungtinės Karalystės ir Lenkijos pavyzdžius.

Rita Tamašunienė
Rita Tamašunienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak R. Tamašunienės, Didžioji Britanija reaguodama į tai, kad pastarųjų mėnesių gyventojų patiriamos faktinės išlaidos augo greičiau nei pajamos, priėmė sprendimą padidinti valandos darbo užmokesčio tarifą ir taip mažina atotrūkį tarp didėjančių išlaidų ir žmogaus pajamų.

„Lenkijos premjerė Beata Szydlo pateikė „Programos 500 plius“ pirmųjų metų rezultatus. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio šeimos gauna už kiekvieną vaiką 500 zlotų. Efektas šiandien pavadintas baby bumu. 94 proc. sumažėjo vaikų, gyvenančių skurde. Nuo 1 proc. iki 12 proc. atskirose vaivadijose padidėjo gimstamumas. 17 mln. zlotų kasmetinė finansinė injekcija, skirta išmokoms, padidino vidaus vartojimą ir atskirų sektorių ekonominį augimą. Vyriausybė sprendžia naują problemą – didėjantį vaikų lopšelių-darželių poreikį ir štai tokią žinią lenkai siunčia savo emigrantams ir savo piliečiams“, - sako R. Tamašunienė.

Valstietis pasigedo draugiškos aplinkos

Valstiečių žaliųjų Seimo narys Viktoras Rinkevičius mąstė, kad Lietuvoje tikrai būtinai reikia sudaryti nacionalinį susitarimą, bet į jį įtraukti ir žiniasklaidą, ir religines bendruomenes, ir nevyriausybines organizacijas.

„Kad mes kurtume tokią nuoširdžią, draugišką aplinką“, - aiškino politikas.

Viktoras Rinkevičius
Viktoras Rinkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Galbūt, nežinau, ar yra koks nors internetinis portalas, kur galėtų, pavyzdžiui, išreikšti emigrantai savo norus, savo pageidavimus, savo nuoskaudas, tie, kurie nori sugrįžti, savo patirtį blogą. Aš turiu mintį, ir gerą, ką jie patyrė sugrįžę, dėl ko jie išvažiavo, kurie emigravo. Gal yra, aš nežinau, gal aš klystu. Bet, aš manau, kad sukūrus tokį internetinį portalą, kur vienoje dalyje galėtų pasirašyti įvairiausios organizacijos tarp jų ir politinės, ir visuomeninės, ir žiniasklaidos, kai minėjau, ir visos kitos, ir religinės, ir verslo, o iš kitos pusės būtų, galėtų savo nuomones išreikšti emigrantai apie savo problemas ir savo jausmus“, - sunkiai suprantamą kalbą sakė V. Rinkevičius.

Ramūno Karbauskio pavaduotojas partijoje sutiko, kad ekonominės emigracijos priežastys labai svarbios, bet pabrėžė emocinę situaciją.

„Pasižiūrėkime, kas dedasi Lietuvoje. Paskaitykime kasdieną, paimkime žiniasklaidą, paimkime kalbas ir čia Seime: viskas blogai, aplinkui vien vagys: Seime vagys, Vyriausybėje vagys, verslininkai vagys, ūkininkai vagys“, - graudinosi Seimo narys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių (331)

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu...

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kas užims socialdemokratų vietą? (144)

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka su žemėmis sumaišė Gintauto Palucko socialdemokratų...

Kainos Lietuvoje auga sparčiausiai visoje ES (58)

Europos Sąjungos ( ES ) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis, šių metų rugsėjį...

Ekspertas apie visiems nemokamą bakalaurą: tai būtų suprantama turtingoje šalyje (6)

Vilniuje šią savaitę viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir...

Atsakomasis „Veolia“ kirtis: Vilniui Stokholme pateikė priešieškinį papildyta (29)

Prancūzijos koncernas „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „ Vilniaus energija “ Stokholmo...

Patikrinkite plaukų priežiūros priemonių etiketes: ekspertė pasakė, kokių medžiagų būtina vengti

Šiandien plaukų priežiūros priemonių pasirinkimas yra labai platus. Kiekvienas gamintojas žada...

Grėsmingas perspėjimas iš Š. Korėjos: branduolinis karas gali kilti bet kurią akimirką (217)

Šiaurės Korėjos atstovo Jungtinėse Tautose pavaduotojas perspėja, kad situacija Korėjos...

Griežtas policijos atsakas norintiems 0,5 promilės vairuotojams (340)

Nei 0,4 promilės, nei 0,5 promilės ir net ne 0,2 promilės. Bet kuriuo iš šių atvejų žmogus yra...

Šaltas dušas katalonams: staiga prabilo net tie, kurie visąlaik tylėjo (31)

Praėjusią savaitę buvęs žurnalistas ir nedidelio miesto meras, o dabar – Katalonijos...

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (3)

Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“...