Stasys (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) Anglijoje dirbo 4 metus. Į Lietuvą jis grįžo pernai gruodį, o nuo sausio iki kovo mėnesio buvo bedarbis. Baigiantis sutaupytai pinigų sumai, Stasys nusprendė pasidomėti, ar jam priklauso bedarbio išmoka – svečioje šalyje jis dirbo legaliai, visus ketverius metus toje pačioje darbovietėje.

„Kadangi nusprendžiau pasilikti, deklaravau gyvenamąją vietą, kur anksčiau gyvenau, ir tą pačią dieną užsiregistravau Darbo biržoje (nuo spalio - Užimtumo tarnyba. Kauno Darbo biržos skyriuje mane labai maloniai priėmė, bet sakė, kad dabar Darbo birža nemoka jokių išmokų, todėl reikia kreiptis į „Sodrą“. Bet kadangi dirbau užsienyje, reikės U1 pažymos“, – pasakoja Stasys.

„Sodroje“ jam pasakė, kad norėdamas gauti bedarbio išmoką jis turėtų būti išdirbęs užsienyje bent 36 mėnesius, tiesiog reikia užpildyti atitinkamą formą. Tačiau galiausiai jam buvo pranešta, kad visgi išmokos jis negaus.

„Pradėjau dirbti, tie pinigai kaip ir eina į pabaigą, kadangi bedarbis buvau, pagalvojau, kad gal tą paramą turėčiau kaip ir gauti. Skambinu aš į „Sodrą“ ir man paaiškina: jūs dabar dirbat? Taip, dirbu. Sako: viskas gerai, jeigu jūs tapsite bedarbiu jau dabar, tai jūs gal kokią išmoką ir gausite. Be tol, kol nebuvote įsidarbinę Lietuvoje, nesvarbu, kad mes jau tą pažymą turime ir panašiai, už tą laikotarpį jums jokia išmoka nepriklauso“, – sako Stasys.

Tačiau jam tokia situacija nepasirodė teisinga. Vyras mano, kad dirbdami bet kurioje ES šalyje, ten mokėdami mokesčius, lietuviai turėtų turėti galimybę gauti bedarbio išmokas grįžus į Lietuvą.

„Kiekviena ES šalis moka mokesčius į ES biudžetą, tie pinigai paskui skirstomi visokiems projektams, žemdirbiai gauna kažkokias išmokas ir panašiai. Tai iš tų pačių ES šalių mokesčių tie visi projektai yra remiami. Tai mes ne kokie nelegalai, kad kažkur gautume pinigų tik dėl savęs. Mes mokame mokesčius, moka kiekviena šalis į ES biudžetą“, – sako Stasys.

Todėl, anot jo, turėtų būti bendra sistema visoje ES. Be to, būtina kalbėti apie tai, kokiomis sąlygomis lietuviai, dirbę užsienyje, Lietuvoje galėtų gauti bedarbio išmokas.

„Jeigu žmogus dirbo, tai nesvarbu, kur jis dirbo, jeigu žmogus bent mėnesį vieną neturi pajamų, tai manyčiau, kad pagal šalies minimalaus darbo užmokesčio sistemos skaičiuoklę, tai keli šimteliai turėtų būti. Ir net dabar aš, jeigu irgi dirbu, tai atlyginimas irgi gausis po mėnesio, tai aš tą mėnesį negaunu pajamų. Ir jeigu esi bedarbis, tai tau kokie 300 eurų nors kelionės išlaidoms būtų“, – įsitikinęs Stasys.

Išmoką gauti įmanoma

Kaip DELFI komentavo Užimtumo tarnyba (anksčiau Darbo birža - DELFI), darbo ieškantis asmuo dėl išmokos gavimo turi kreiptis į tą valstybę ES narę, kurioje paskutinį kartą dirbo, t.y., kur paskutinį kartą buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu.

„Pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje, kai paskutinė darbinė veikla buvo vykdyta kitoje ES ar EEE (Europos ekonominė erdvė, kuriai priklauso Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija – DELFI) šalyje, ar Šveicarijoje, galima tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kai nustatoma, jog asmuo gyveno vienoje valstybėje, o dirbo kitoje, arba darbas kitoje šalyje buvo sezoninis, terminuotas ar laikino pobūdžio“, – rašoma Užimtumo tarnybos atsakyme DELFI.

Jei netekęs darbo asmuo registruojasi ES ar EEE valstybės narės, arba Šveicarijos užimtumo tarnyboje, ir asmeniui toje šalyje yra paskiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka, jis turi teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti išmoką, iš tos šalies, kurioje dirbo. Stasio atveju tai būtų Jungtinė Karalystė.

„Išmoką galima eksportuoti į Lietuvą su U2 PD dokumentu. Kad galėtų šia teise pasinaudoti, asmuo turi būti registruotas šalies, kurioje dirbo, Užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu, nebent kompetentinga įstaiga nuspręstų šį terminą sutrumpinti. Su U2 PD dokumentu į Lietuvą darbo ieškoti atvykęs asmuo turi registruotis teritoriniame Užimtumo tarnybos skyriuje per 7 dienas. Išmokos eksportas tęsiasi iki 3 mėnesių (išimtiniais atvejais – iki 6 mėnesių)“, – rašoma atsakyme.

Be to, nedarbo socialinio draudimo išmoka Lietuvoje skiriama, jei iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

„Jeigu asmuo grįžęs ir padirbęs Lietuvoje neturi reikiamo stažo išmokos skyrimui, galima sumuoti Lietuvoje ir ES ar EEE šalyje narėje, ar Šveicarijoje išdirbtą laikotarpį. Tokiu atveju asmeniui reikalingas dokumentas – U1 PD, patvirtinantis valstybėje narėje įgytą nedarbo socialinio draudimo laikotarpį. Jei U1 PD dokumento darbo ieškantis asmuo neturi, dėl jo gavimo iš valstybės narės galima kreiptis į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių ar pateikti prašymą per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS)“, – paaiškino Užimtumo tarnybos atstovai.

Bet kuriais panašiais klausimais gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kurioje dirba konsultantai, galintys paaiškinti visus su darbo paieška ir išmokomis susijusius veiksmus.