aA
Nuo nepriklausomybės atgavimo žmonių Lietuvoje sumažėjo beveik milijonu, tačiau ir šiuo metu daugiau nei 90 proc. jaunuolių norėtų išvykti, jei galėtų rinktis išsivysčiusią Vakarų šalį ir ten gautų specialybę atitinkantį darbą.
Emigracijos tempas dar paspartėjo: vadina didžiausia grėsme Lietuvai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie tai kalbėta Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos Instituto organizuotoje diskusijoje „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“.

Pavadino didžiausia ilgalaike grėsme Lietuvai

KTU Europos Instituto direktoriaus Vygaudo Ušacko teigimu, gyventojų mažėjimas ir valstybės nykimas – didžiausia ilgalaikė grėsmė Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir ekonominei gerovei.

„Akivaizdu, kad iki šiol Lietuvos valstybėje nėra sukurta strategija, nėra struktūrinių pokyčių, kurie iš esmės paskatintų piliečius priimti pozityvią nuostatą ir perspektyvius sprendimus savos valstybės atžvilgiu. Tam reikalinga aiški ir konkrečiais darbais paremta politinė valia, prisiimta politinė atsakomybė“, – kodėl diskusija buvo surengta, aiškino jis.

Pasak V. Ušacko, Lietuvą palieka gyventojai, nesugebame pritraukti savų piliečių atgal, o kartu nekovojame ir dėl talentų, reikiamų žmogiškųjų resursų.

Vygaudas Ušackas
Vygaudas Ušackas
© DELFI / Tomas Vinickas

Susitraukėme beveik milijonu: tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai

Jis taip pat priminė ir problemos mastą – Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. 2017 m.

Kaip prognozuoja „Eurostat“, po 12-os metų Lietuvoje gali gyventi tik 2,4, o 2040 m. – vos 2 milijonai gyventojų.

„Lyginant su nepriklausomybės atgavimo metais, Lietuvoje gimsta maždaug trečdaliu naujagimių mažiau. Iki šiol taikytos gimstamumo skatinimo priemonės neveiksmingos. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva daugiau nei dešimtmetį „pirmauja“ ES. Vadinasi, lietuviai netiki savo valstybės perspektyva“, – pripažino V. Ušackas.

2017 m. metais emigracijos tempas dar paspartėjo – nuo sausio iki lapkričio mėnesio išvyko 55 tūkst. gyventojų, o grįžo vos 26 tūkst.

Tik 1 proc. emigravusių 2016 m. buvo vyresni nei 65 m., daugiausiai emigravusių priklauso 15-64 metų amžiaus grupei.

Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. 2017 m.
Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,85 mln. 2017 m.
© Statistikos departamento nuotr.

„Ypač nerimą kelia tai, kad didžioji dalis emigruojančių gyventojų yra darbingo amžiaus piliečiai, o tai kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai“, – sakė V. Ušackas.

2016 m. vieną pensininką išlaikė 3,5 dirbantieji, jei dinamika nesikeis, 2030 turės išlaikyti vos 2,2 darbus turintys asmenys, pastebėjo jis.

„Siekiant užtikrinti valstybės gerovę, tvarumą, pirmiausiai, būtina įvardyti priežastis, kodėl nyksta Lietuva, kodėl žmonės išvažiuoja, tačiau kartu ir kryptingai, nuosekliai siekti jas spręsti“, – užtikrino pranešėjas.

Naujagimių skaičius taip pat sumažėjo nuo 57 tūkst. 1990 m. iki 31 tūkst. 2016 m. (-45 proc.)
Naujagimių skaičius taip pat sumažėjo nuo 57 tūkst. 1990 m. iki 31 tūkst. 2016 m. (-45 proc.)
© Statistikos departamento nuotr.

Įvardijo gyventojų mažėjimo priežastis: tampa aukštų kainų aukomis

Filosofo ir strateginių konsultacijų įmonės „Glade“ partnerio Mindaugo Kubiliaus teigimu, pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys yra: mažos pajamos ir aukštos kainos, didelė socialinė atskirtis, negatyvi emocinė būsena valstybėje, neužtikrinta senatvė ir tai, kad žemas gimstamumas neužtikrina natūralaus gyventojų kiekio atsinaujinimo. Tai esą buvo apibrėžta panašių ankstesnių diskusijų metu.

„Daug piliečių paprasčiausiai netiki, kad Lietuva yra perspektyvi jiems gėrio kaupimo terpė“, – dėstė M. Kubilius.

Anot jo, tokie teiginiai kaip tai, kad Lietuvoje ekonomika auga greičiausiai ES, daugeliui nelabai apčiuopiami, nes jau įtikėta į kitą pažadėtą rojų, esantį kažkur kitur.

„20-ies proc. daugiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamos yra 7,5 karto didesnės nei 20-ies proc. mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra priešpaskutinėje vietoje Europoje ir lenkia tik Rumuniją. Tai skatina skirtumą tarp mažų pajamų ir aukštų kainų. Vieni vartoja, kainos kyla, tačiau kitiems pajamos neauga ir jie tampa aukštų kainų aukomis“, – nurodė M. Kubilius.

Mindaugas Kubilius
Mindaugas Kubilius
© DELFI / Audrius Solominas

Išvažiuotų daugiau nei 90 proc. jaunuolių

Pasak filosofo, nuo 2008 iki 2016 m. lietuvių emocinė savijauta krito nuo 62,7 iki 42,7 proc.

„Nuosekliai tai atveda į nereikalingo žmogaus savijautą. Asmuo panardinamas į giliai negatyvią emocinę būseną“, – sakė M. Kubilius.

Blogiausia, pastebėjo jis, kad 90,4 proc. apklaustų jaunuolių nurodė, kad ir šiandien išvažiuotų gyventi į išsivysčiusią šalį, kur galėtų kurti sėkmingą savo ateities perspektyvą.

DELFI primena, kad tai parodė Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų buvo klausiama, ar jie emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.

„Akivaizdu, kad jaunimas čia pat ir tuoj pat reaguoja į tą negatyvų tikėjimą, kuris išplito valstybėje“, – pridūrė jis.

2017 m. emigracijos tempai dar paspartėjo
2017 m. emigracijos tempai dar paspartėjo
© Statistikos departamento nuotr.

Pranešėjo teigimu, vyrauja ir nepasitikėjimas valdžia, teisėsaugos institucijomis, manoma, kad politikai – neva tik sau dirbantys egocentrikai.

„Ką daryti? Vienintelis kelias yra sugrąžinti piliečiams jų savivertę ir pasitikėjimą savo valstybe. Tai atneša viltį, o viltis yra pati galingiausia savo individualų ir visuomeninį gėrį kurianti galia“, – pastebėjo M. Kubilius.

Visą diskusiją stebėti galite čia:

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva – Kinijos ir Taivano kovos epicentre: tokių dalykų jau seniai niekas nematė (1)

Ryšius su Lietuva siekiantis plėsti Taivanas gali pasiūlyti savų privalumų, tačiau sudaryti...

Armonaitė: ribojimai gali griežtėti išvardijo, kokie būtini ribojimai tikrai išliks, o kurie gali griežtėti (624)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, jog koronaviruso pandemija...

Profesorė Jančorienė: per šiuos 4 laisvadienius laukiame bangos pacientų

Koronaviruso kreivė Lietuvoje trečiadienį ir vėl šovė į viršų. Fiksuoti net 3509 nauji...

D+Ernestas Naprys

Šiemet pasaulyje brangsta beveik viskas: dalies žaliavų kaina pašoko kelis kartus, o atsargos sparčiai senka (3)

Gamtinės dujos šiemet yra labiausiai pabrangusi žaliava – Europoje dujų kaina nuo metų...

LGBT atstovų mamos jungiasi bendriems veiksmams: kovos su priešiškumu, giminių atstumimu (156)

Trys LGBTQ+ atstovų mamos ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, pristatydamos savo kuriamą...

Skaisgirytė sako turinti tik vieną klausimą dėl Širinskienei įtarimų sukėlusių pusryčių JAE (168)

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako turinti tik vienintelį klausimą dėl...

D+ Viktorija Vilcanaitė

Po skyrybų su Erica Jennings Jurgis Didžiulis kelia sparnus ir verčia naują lapą: kraustymasis iš bendrų namų veikė kaip terapija (5)

Pastaruoju metu dainų ir muzikos autorius Jurgis Didžiulis patyrė nemažai pokyčių. Skyrybos...

Darbdavius dar labiau į kampą įvaryti gali gripas: kiek tektų mokėti už nedarbingumo dienas?

Nuo gripo pernai kiek atsikvėpti leidęs griežtas karantinas galėjo užmigdyti verslo budrumą:...

Raskevičius kviečia Nausėdą kartu suvalgyti picą (111)

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pranešė, kad kviečia...

Pasakė, kaip nuo šiol atrodys Vilniaus gatvės: sukūrė 12 standartų, kaip jas keis (2)

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė , kaip atrodys sostinės gatvės – nuo šiol jas...