Švietimas yra svarbiausia sritis, pokyčiai kurioje lemtų mažesnę emigraciją, įsitikinę diskusijos „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“ dalyviai.
Emigrantai, dirbantys narcizų laukuose D. Britanijoje
© Vida Press

Pasak finansų analitikės Jekaterinos Rojakos, svarbu ne tik investuoti į švietimą, tačiau keisti jo finansavimo schemą – aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus. „Studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės“, – tikina ekonomistė.

Agentūros GO Vilnius vadovo Dariaus Udrio teigimu, pagrindinė sritis, kurios pokyčiai galėtų mažinti emigraciją, yra efektyvesnis valstybės aparato funkcionavimas.

„Manau, kad apskritai valstybės aparatą reikia efektyvinti, kad žmonės jaustų, jog kai jie moka mokesčius, jie gauna tai, kas žadama ir pinigai nėra eikvojami. Reikia tokios investicijų pritraukimo politikos, dėl kurios atsirastų užsienio investuotojų arba mūsų pačių verslininkai labiau investuotų į savo verslą. Svarbu, kad įmonės Lietuvoje augtų ir kurtų geriau apmokamas darbo vietas, o verslas kurtų didesnę pridėtinę vertę“, – įsitikinęs D. Udrys.

Pasak jo, taip pat reikia investuoti į jaunus žmones ir universitetus, nes labai daug jaunų žmonių išvyksta studijuoti užsienyje.

„Specialistai pastebi, kad jei studentas Lietuvoje nepatenka į valstybės finansuojamą vietą, studijuoti užsienyje jam yra pigiau“, – pažymi diskusijos dalyvis.

Nepakankamos investicijos į švietimą lemia verslo investicijų trūkumą

Pasak D. Udrio, jau dabar reikia pradėti investuoti į švietimą, nes nuo jo prasideda nekvalifikuotos darbo jėgos, studentų, ieškančių geresnių galimybių užsienyje, mokslinių tyrimų stokos problemos. Šios problemos, anot jo, baigiasi tuo, kad technologijų vystyme nežengiame taip sparčiai, kaip kitos šalys ir negalime pritraukti investicijų.

„Manau, kad švietimui šiuo metu mes skiriame tikrai apgailėtinai mažai pinigų bei dėmesio. Nepakankamai prižiūrime ir tai, kad tie pinigai būtų efektyviai panaudojami“, – teigia diskusijos dalyvis.

Savo ruožtu J. Rojaka pabrėžia, kad svarbu ne tik finansuoti švietimo sistemą, tačiau svarbu keisti ir jo finansavimo schemą.

„Kalbant apie emigracijos mažinimą, švietimas yra esminė sritis. Tačiau reikia ne tik investuoti į švietimą. Mes į švietimą investuojame, universitetų skaičiumi tūkstančiui gyventojų Europoje esame tarp lyderių ES.

Tačiau aš labai konkrečiai pakeisčiau finansavimo schemą. Aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus“, – tikina DNB banko vyriausioji ekonomistė.

Pasak jos, studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės. Jie jaučia rinkos pulsą ir yra pajėgūs nuspręsti, kokia profesija jiems gali užtikrinti gerą ateitį.

Tačiau dar viena būtina sąlyga ekonomistė vadina dėstytojų pažangumą ir dėstymo kokybės gerinimą.

„Dėstytojai turi būti pažangesni, tik taip iš Lietuvos neišvažiuos jaunimas, o galbūt ir pritrauksime studentų iš užsienio“, – kalba J. Rojaka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (3)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (74)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1283)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (252)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (80)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (18)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (55)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (137)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (17)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...