aA
Jauniausias 15-osios Vyriausybės narys, 34 metų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pirmiausia žada atlikti auditą ministerijos kuruojamose srityse, tikėdamasis, kad tai leis sumažinti biurokratinį aparatą ir valdymo išlaidas. „Mano galva, tokioje įmonėje kaip „Lietuvos geležinkeliai“ yra per daug išpūstas biurokratinis aparatas. Nenormalu, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas turi net 7 pavaduotojus“, – sako E. Masiulis.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Ministras ketina tęsti ministerijos vykdomus prioritetinius projektus, ypatingą dėmesį skiriant „Rail Baltica“ projektui.

- Jau kelias dienas užimate susisiekimo ministro postą. Kokie Jūsų pirmieji numatyti darbai ir prioritetai?

- Pirmiausia reikia atlikti auditą kai kuriose Susisiekimo ministerijos kuruojamose srityse. Sieksiu mažinti pačios ministerijos ir jos kuruojamų įmonių valdymo išlaidas. Manau, kad čia tikrai yra nemažai rezervų. Taip pat reikėtų optimizuoti valdymą, galbūt atsisakant per didelio biurokratinio aparato. Sieksiu, kad pinigai, kurie patenka iš ES ir nacionalinio biudžeto įvairiems infrastruktūriniams projektams finansuoti, būtų naudojami skaidriai, viešai, kad dėl konkursų nekiltų jokių abejonių.

Lietuvos strateginis tikslas ir mano užduotis yra sukurti tokią transporto infrastruktūrą, kad Lietuva galėtų dalyvauti pasauliniuose krovinių srautuose, padidėtų krovinių vežimo apimtys.

- Kiek planuojate sutaupyti lėšų įvykdžius valdymo reformą?

- Jeigu centralizuotume kai kurių įmonių palaikomąsias funkcijas - buhalteriją, apskaitą - įvairiais skaičiavimais, per metus galima susitaupyti nuo 5 mln. iki 15 mln.litų.

Kadangi sektorius yra didelis, dideli ir taupymo rezervai. Be to, kai kuriose įmonėse, mano galva, yra turto, kuris tiesiogiai nesusijęs su įmonių veikla. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkeliai" ir šiandien turi poilsio namų, vaikų sanatorijų. Manau, kad toks turtas turėtų būti atskirtas nuo įmonės ir perduotas arba socialinėms reikmėms, arba į Turto fondą ir parduotas.

- Kokios reformos laukia "Lietuvos geležinkelių"? Koks bus efektas geležinkelio infrastruktūrą atskyrus nuo pervežimų?

- Manau, kad "Lietuvos geležinkeliai" ekonominio nuosmukio sąlygomis turi visus šansus tapti dar labiau konkurencinga įmone, lyginant su konkurentais Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Mano manymu, reikia peržiūrėti geležinkelių įmonių tarifų politiką, nes aplenkus konkurentus savo įkainiais arba paslaugų kokybe galima dar daugiau prisitraukti krovinių. Todėl didinsime "Lietuvos geležinkelių" konkurencingumą, įmonės pajamas ir kartu mažinsime sąnaudas. Mano galva, tokioje įmonėje kaip "Lietuvos geležinkeliai" yra per daug išpūstas biurokratinis aparatas. Nenormalu, kad "Lietuvos geležinkelių" vadovas turi net 7 pavaduotojus. Tai per didelė prabanga.

Lietuva dar 2004 metais yra įsipareigojusi pagal ES direktyvas, liberalizuojančias geležinkelių rinką, atskirti bėgius nuo vagonų, arba, kitaip sakant, infrastruktūrą nuo pervežimų. Lietuva yra pradėjusi tai daryti, bet nebaigusi. Norime ar nenorime, turėsime tą direktyvą įgyvendinti, ir infrastruktūra - bėgiai, depai, stotys - turi būti atskirti nuo pervežimų.

Manau, kad į pervežimus galėtume įsileisti privačių vežėjų, bet čia reikia žiūrėti labai atsargiai ir pasvertai. Lietuva kaip valstybė turi išlaikyti įtaką tranzitui į Kaliningradą, nes tai yra strategiškai svarbus dalykas. Negalime taip vykdyti reformos, kad privatininkams atitektų tik pelningi krovininiai pervežimai, o Lietuvos valstybei liktų keleivių pervežimai.

- Jeigu pelną iš tranzito perimtų privatus vežėjas, tai kas dengtų kartais nuostolingą keleivių vežimą?

- Tranzito į Kaliningradą jokiu būdu neatiduosime. Privačių vežėjų įleidimas į rinką vėlgi turėtų būti su labai aiškiomis sąlygomis ir taisyklėmis. Jeigu privatūs vežėjai dalyvautų kažkokiuose pelninguose vežimuose, tai kartu jie turėtų pareigą dalyvauti ir nuostolinguose vežimuose.

Kaip ministras tvirtinu, jog nebus taip, kad valstybei liktų tik nuostolingi maršrutai, o privatininkai nusisemtų visą "grietinėlę". Visos interpretacijos šia tema yra nereikalingos.

- Kalbame apie geležinkelio modernizavimą, bet iki šiol neturime modernaus traukinio į Varšuvą. Koks projekto "Rail Baltica" likimas?

- Nors "Rail Baltica" projektas iš tikrųjų yra prioritetinis Lietuvai, mano žiniomis, buvusi Vyriausybė buvo šiek tiek jį apleidusi, nes pasigirsta balsų Briuselyje, kad jis yra negyvybingas.

Mano žiniomis, 2009 metais ES ruošiasi peržiūrėti ir išbraukti visus negyvybingus projektus. Manau, kad Lietuva turi tapti šio projekto lydere. Galbūt, kaip aš skambiai sakau, turi atsirasti misteris arba misis "Rail Baltica", tai yra pareigūnas, kuris dirbtų didelį aiškinamąjį darbą ES.

Šiandien Lietuva yra, matyt, labiausiai suinteresuota šituo projektu, tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai, latviai gana pasyviai stebi šitą procesą. Kiek Lietuva bus aktyvi, ryžtinga, kiek ji pademonstruos sumanumo, tiek mes turėsime galimybę šitą projektą vystyti.

Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos, tiek kitos atsakingos žinybos turi sutartinai ir bendrai veikti tam, kad pirmiausia šis projektas nebūtų išbrauktas iš ES prioritetinių projektų sąrašo. Dabar tokia grėsmė yra atsiradusi, nes šitas projektas tiesiog yra nevystomas.

Šiuo atveju Vyriausybė turi sutarti, kad tai prioritetas Nr. 1 Lietuvai susisiekimo srityje, nes jis užtikrintų mums greitą, modernų ir labai naudingą tiek ekonomiškai, tiek žmonių bendravimo prasme susisiekimą su Vakarų Europa.

- Kaip ministro ir klaipėdiečio norėčiau paklausti, koks likimas laukia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto?

- Inicijuosiu teisės aktų rengimą, kuriais Klaipėdos miesto savivaldybė ir uoste dirbančios kompanijos būtų labiau įtrauktos į uosto valdymą ir jo plėtrą. Turėtų būti sukurtas atskiras infrastruktūrinis fondas, kuris užtikrintų, kad tam tikra dalis iš uostų gaunamų pajamų atitektų Klaipėdos miesto infrastruktūriniams projektams.

Skeptiškai vertinu giliavandenio uosto statybą Melnragėje. Manau, kad uosto modernizavimas ir plėtra turi būti subalansuota tiek su Vakarų regiono gyventojų poreikiais, tiek su aplinkosaugos reikalavimais. Manau, kad reikia atlikti poveikio aplinkai analizę, įvertinant pasekmes visam Lietuvos pajūriui, jo krantams ir paplūdimiams.

- Ar siūlysite statyti uostą Šventojoje?

- Esu už tai, kad Šventojoje atsirastų uostas, bet tai turėtų būti pramoginis, jachtų uostas kartu su mažų žvejybinių laivelių uostu. Aš neįsivaizduoju jo kaip pramoninio uosto. Visa Šventosios infrastruktūra turėtų būti orientuojama būtent į tokį pramoginį uostelį ir kartu Baltijos priekrantės žūklės žvejybinių laivų uostelį.

Tikrai dėsiu visas pastangas, kad ministerija ir kitos valstybės institucijos nenusišalintų nuo to. Manau, kad į šio uosto infrastruktūrą būtų galima, derinant su valstybiniu kapitalu, įsileisti ir privataus kapitalo.

- Naujoji Vyriausybė žada parengti Lietuvos pašto plėtros programą iki 2013 metų. Ar planuojama privatizuoti Lietuvos paštą?

- Kalbėti apie Lietuvos pašto privatizavimą būtų per anksti. Visų pirma atliksime labai aiškų - tiek valdymo, tiek veiklos - auditą. Reikėtų apsispręsti dėl pačios pašto tolesnio funkcionavimo koncepcijos. Mano įsitikinimu, reikia didinti pašto pelningumą ir teikiamų paslaugų spektrą. Manau, kad Lietuvos paštas per mažai yra įsitraukęs į elektroninio pašto ir informacinių technologijų paslaugas. Tikrai reikalausiu iš pašto vadovybės daugiau dirbti elektroninių paslaugų srityje.

Paštas turi peržiūrėti savo sąnaudas, nes pasižiūrėjus bendrą jo išlaidų struktūrą, 66 proc. visų išlaidų sudaro darbo užmokestis. Kaip žinome, darbuotojų atlyginimai pašte yra maži. Esu už tai, kad dirbtų galbūt mažiau darbuotojų, bet jie gautų kur kas didesnį atlyginimą ir saugiau jaustųsi.

Lietuvos paštas šiuo metu kiekvienoje apskrityje turi atskirą buhalteriją. Manau, kad buhalterija galėtų būti centralizuota, kas leistų sutaupyti lėšų.

Kai paštas atsistos ant kojų ir taps finansiškai stipria įmone, galėtume spręsti dėl tolesnės jo ateities. Gal būtų galima pritaikyti Vokietijos modelį, kai paštas šalia pašto paslaugų teikia dar ir bankines paslaugas ir iš jų išsilaiko. Komerciškai pelningai dirbdami, galėtume užsidengti nuostolingas sritis, pavyzdžiui, pašto paslaugas kaime.

Galbūt reikėtų įsileisti ir privataus kapitalo, kad užtikrintume modernesnę vadybą. Bet vėlgi čia yra ateities klausimas. Šiandien svarbiausia, kad įmonė būtų konkurencinga ir teiktų kokybiškas paslaugas Lietuvos žmonėms, kad jie būtų aptarnaujami kokybiškai ir operatyviai.

- Ar žadate ir toliau stabdyti karą keliuose?

- Aš ne tik tęsiu šią kryptį, bet, manau, rasiu galimybę ją suintensyvinti. Manau, kad reikia sustiprinti reklaminę kompaniją prieš siautėjimus keliuose. Kartu reikia ieškoti sprendimų, kaip organizuoti patį eismą, kad jis keltų mažiau avaringumo.

Manau, kad turi atsinaujinti mūsų automobilių ūkis. Todėl pasiūlysime priemonių, kaip reikėtų skatinti pirmiausia tuos žmones, kurie nori įsigyti naujesnius automobilius. Kaip rodo statistika, kai tvarkinga mašina, autoįvykių būna mažiau, autoįvykių metu naujesnis automobilis yra saugesnis.

- Kaip matote tolesnę mūsų oro uostų plėtrą?

- Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai neturėtų konkuruoti tarpusavyje, kiekvienas turi turėti labai aiškią misiją ir užduotį. Turime apsispręsti, kas yra Vilniaus oro uostas: ar tai pats paskutinis ES oro uostas prieš skrendant į Aziją, ar tai yra oro uostas skrendant iš Skandinavijos į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, čia nusileidžiant kaip tranzitiniame oro uoste. Kai susitarsime, kokia yra Vilniaus oro uosto paskirtis, turėsime priemonių planą.

- Kas pakeis atsistatydinusį tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorių Mindaugą Ivanauską?

- Dėl personalijų man būtų per anksti kalbėti. Esu nusiteikęs, kad kuo greičiau atsirastų nauja vadovybė, su kuria galėsime kalbėti apie tuos naujus iššūkius ir reikalavimus, kuriuos aš kaip naujas ministras kelsiu.

Pavyzdžiui, iš Vilniaus oro uosto naujos vadovybės pirmiausia reikalausiu aukšto lygio modernios vadybos. Reikėtų siekti, kad Vilniaus oro uostas visame regione būtų pigiausias tiek klientams, keleiviams, tiek aviakompanijoms. Reikėtų pagaliau atsisukti veidu į keleivį, kuriam turi būti suteikta kokybiška paslauga.

- Kaip žadate formuoti savo komandą?

- Kol kas paskirsiu viceministru Vilniaus miesto tarybos narį, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoją Arūną Štarą. Ateityje komanda bus didesnė.

Esu įsitikinęs, kad ne politinė spalva ir ne politinis švarkas yra svarbiausias dalykas. Jeigu ministerijoje rasiu žmonių, kurie yra kompetentingi, nusimano savo srityje, sutinka su ministro vizija ir mes rasime bendrą kalbą, manau, kad jie gali likti dirbti. Kurių požiūris bus kitos arba su kuriais nesurasime bendros kalbos, manau, turės pasitraukti.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Niujorką prikausčiusi byla: kaip penki paaugliai sėdo už grotų dėl brutalaus nusikaltimo, kurio nepadarė (1)

Vieną 1989-ųjų pavasario vakarą maždaug trisdešimties paauglių grupė slankiojo po Niujorko...

Garsus mokslo populiarintojas Manley: žmonės tiki pseudomokslu, nes taip paprasčiau DELFI specialiai iš Liuksemburgo (27)

Žmonės tiki pseudomokslinėmis teorijomis, tačiau abejoja moksliškai patvirtintais faktais, nes...

Užkandinę Kaune įkūrusių lietuvių idėja nepaliko abejingų: emigrantai pinigus siunčia net iš Aliaskos (54)

Kaune šeimos užkandinę įkūręs iš emigracijos grįžęs lietuvis neliko abejingas vargingai...

Po Rapšio finalo – skandalas: čempionas atsikirto protestavusiam australui (6)

Pietų Korėjoje vykstančiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate Danas Rapšys 400 metrų...

Butą Naujininkuose įrengė taip, kad gaila parduoti: kainuoja nemažus pinigus (21)

Interjero dizainerė Jovita Bingelytė parodė, kaip sostinės Naujininkų mikrorajone įrengė...

Sėkmingai Londone pasirodęs Gudžius pateko į Deimantinės lygos finalą

Andrius Gudžius sekmadienį Londone vykstančiame Deimantinės lygos etape užėmė trečiąją...

JAV įbauginęs lietuvių planas: branduolinių ginklų kontrabanda, suklastotas Linkevičiaus parašas ir paslaptinga kontora Rusijoje (245)

Kas sieja vienos svarbiausios ginklų kontrolės sutarties tarp JAV ir Rusijos žlugimą, Floridoje...

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija (87)

Dabar pats laikas natūraliai „pasirinkti“ įvairioms organizmo funkcijoms gyvybiškai svarbaus...

Ledų diena: trys lengvai pagaminami naminių ledų receptai – be cukraus, be laktozės ir su jogurtu

Ledai jau seniai yra neatskiriama mūsų vasaros raciono dalis – be jų karštą dieną sunkiai...