Jei šiomis dienomis kas nors, visiškai negirdėjęs nieko apie E. Muską, būtų bandęs susidaryti įspūdį apie šį žmogų vien iš jo pastarųjų savaičių pareiškimų, tikėtina, būtų kilę abejonių, kad taip kalba nenuovokus, suklaidintas ar net Kremliui palankus verslininkas.
Iš pradžių E. Muskas paskelbė tviteryje apklausą, kurioje Rusijos neseniai aneksuotų Rytų Ukrainos okupuotų teritorijų piliečiams – ir 2014 metais Maskvos užgrobto Krymo gyventojų – būtų siūloma nuspręsti, ar jie nori gyventi Rusijoje ar Ukrainoje.
Kitame įraše E. Muskas ragina, kad Rusijos okupuotose teritorijose surengti fiktyvūs referendumai – kurie leido V. Putinui jas aneksuoti, – būtų suorganizuoti iš naujo, stebint Jungtinėms Tautoms (JT). Jis taip pat teigė, kad Krymas turėtų būti oficialiai Rusijos dalis. Kalbėdamas apie Ukrainą, jis sakė, kad ši turėtų „išlikti neutrali“.
Lyg tyčia po šių pareiškimų leidinys „The Financial Times“ paskelbė, kad Ukrainoje pradėjo masiškai strigti palydovinio ryšio „Starlink“ paslauga, nuo kurios ypač priklauso ukrainiečių karinių operacijų planavimas, vykdymas ir ryšių sistemos.
O tada pasirodė žinia, kad E. Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
Ir nors sąmyšį sukėlęs E. Muskas vėliau jau rašė persigalvojęs ir savo paskyroje paskelbė įrašą, kuriame patikino, kad ir toliau finansuos „Starlink“ paslaugas Ukrainai, sukeltos abejonės dėl E. Musko ketinimų ir patikimumų liko neatsitiktinai.
Kilus pasipiktinimui bei pašaipų bangai reagavo ir oficialūs Ukrainos atstovai, ir eiliniai socialinių tinklų vartotojai, kurie vėlėsi į diskusijas su E. Musku, jį gėdindami, auklėdami.
Pavyzdžiui, Ukrainos Volodymyras Zelenskis sureagavo atsargiai, paskelbdamas savo paties apklausą tviteryje, kurioje klausė savo sekėjų, koks Elonas Muskas jiems labiau patinka – palaikantis Ukrainą ar Rusiją, o tiesmukais pareiškimais garsėjantis buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą. „Eik velniop (F**k off – angl.) yra mano ypač diplomatiškas atsakymas tau“, – tviteryje rašė A. Melnykas.
Reakcijų banga prislopo, bet E. Muskas nenurimo – jis ir toliau rašinėja apie tai, kaip jo bendrovė patiria nesąžiningus nuostolius, finansuodama „Starlink“ paslaugą, toliau dėsto tiek Kremliui palankius naratyvus apie tariamą NATO ir Rusijos susidūrimą, esą neišvengiamą branduolinį konfliktą ir Trečiąjį pasaulinį karą, kuris tikrai kils, jei Vakarai Ukrainoje seks eskalacijos keliu.
Vis dėlto toks E. Musko – šviežiai iškepto geopolitikos apžvalgininko įvaizdis gali būti apgaulingas. O tikrieji sąmyšio tikslai gali būti gerokai banalesni ir niekaip nesusiję su tariamu E. Musko palankumu Rusijos režimui.
Kritinis pajėgumas ukrainiečių rankose
Po to, kai televizija CNN dar praėjusį penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių, kilo labai įdomių klausimų.
Viena vertus, pats „Starlink“ klausimas Ukrainai yra ne šiaip patogumo, prestižo, bet gyvybinės svarbos klausimas. „Starlink“ iš pradžių buvo sukurtas kaip komercinis projektas, skirtas suteikti prieigą prie didelės spartos interneto ryšio bet kurioje, net atokiausioje žemės vietoje.
Tūkstančiai „Starlink“ palydovų, kurie giedrą naktį matomi danguje plika akimi jau skrieja Žemės orbita, dešimtys tūkstančių laukia savo eilės. Turint „Starlink“ terminalą – nedidelę, mobilią, lengvai ir greitai supakuojamą lėkštę, galima ne šiaip prisijungti prie ypač spartaus interneto ryšio.
Ukrainos kariams „Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir būtent leidžia Ukrainos kariuomenei koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.
Rusai neturi nieko panašaus į „Starlink“, nesėkmingai mėgina blokuoti ryšį savo moderniausiomis elektroninės kovos priemonėmis, o ir patys neretai naudojasi nesaugiomis ryšio priemonėmis, o tai ukrainiečiams leidžia perimti pokalbius, užfiksuoti rusų pajėgų buvimo vietą ir suduoti skaudžius smūgius. „Starlink“ ukrainiečiams suteikia ir dar vieną pranašumą.
Kitaip, nei Rusijos pajėgos, kurių operacijos paremtos masyviais apšaudymais, didele pajėgų koncentracija siauruose ruožuose, siekiant pralaužti priešininko gynybą, ukrainiečiai gali išskaidyti savo pajėgas ir sukoncentruoti smūgius kritiniuose taškuose. Tam reikalinga gera žvalgyba, spartus keitimasis duomenimis, ugnies valdymas ir vadovavimas. O visam tam reikia patikimų ryšių ir duomenų perdavimo sistemų, kurių darbą ir užtikrina „Starlink“ teikiamas interneto ryšys.
Tad Ukrainai tai yra ne pinigų, o neretai išgyvenimo klausimas – nuo sėkmingų operacijų priklauso žmonių gyvybės, atsikovota ar prarasta teritorija. Kita vertus, pastaruoju metu iškeltas finansinis šių „Starlink“ operacijų klausimas yra neatsitiktinis. Tai yra aiški, nuosekli, tegu ir po skandalingais pareiškimais garsėjančio E. Musko chaotiškos komunikacijos uždanga paslėpta „SpaceX“ pozicija.
„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas, kurį cituoja CNN. Tarp dokumentų, kuriuos „SpaceX“ išsiuntė Pentagonui ir su kuriais susipažino CNN, yra ir Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno liepą E. Muskui pateiktas prašymas dėl papildomų maždaug 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.
Tiesa, 8 tūkst. tėra papildomas prašymas – iš viso „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių. Bet viena yra pateikti savo poziciją apie kaštus ir kitus skaičius, o visai kas kita gali būti realybė.
Kas už kiek ką pirko ir išlaiko
Iš tikrųjų dešimtys tūkstančių „Starlink“ terminalų Ukrainoje nėra vien tik „SpaceX“ nuopelnas, esą tai E. Muskas vienas pats perdavė šią technologiją labdaros ar taikos tikslais.
Net jei E. Muskas rugsėjį ir ramiai atsikirto Rusijos pareigūnui Konstantinui Voroncovui, kad „SpaceX“, yra „skirta tik taikiai naudoti“, po to, kai Rusijos atstovas pagrasino numušti „Starlink“ palydovus dėl tariamo jų įtraukimo į karą, iš tikrųjų šių terminalų bei palydovų tinklas išties naudojamas karui. Ir tai pirmiausiai yra pačių ukrainiečių, jų sąjungininkų dėka.
Tūkstančius „Starlink“ terminalų nupirko ir per įvairias agentūras dovanojo JAV valdžia, tūkstančius privačiai įsigijo patys ukrainiečiai – tiek civiliai, tiek kariai, o taip pat ir nevyriausybinės organizacijos.
Pavyzdžiui, „Tesla“ skyrė apie 3760 terminalų, tačiau mėnesinį mokestį rinkos kainomis padengia Ukraina ir sąjungininkai, tarp jų ypač išsiskiria JAV ir Lenkija, nors E. Muskas ir aiškina, kad bent jau Pentagonas nieko nemoka už terminalų išlaikymą.
Tokia idėja, kad Pentagonas ar netgi ES galėtų padengti Ukrainai skirtų „Starlink“ terminalų kaštus, jau buvo iškelta.
Bet dar didesnę kaštų dalį sudaro ne tiek pačių terminalų įsigijimas, o jų išlaikymas, tiksliau paties ryšio kaina. E. Muskas tikina, kad be ryšio palaikymo reikia skaičiuoti palydovų iškėlimo į orbitą, aprūpinimo, antžeminių stočių , kitus išlaikymo, kaštus.
„Be to, turime gintis nuo kibernetinių atakų ir slopinimo, ką daryti vis sunkiau. Rusija aktyviai stengiasi sunakinti „Starlink“, o apsaugai „SpaceX“ nukreipė milžiniškus išteklius.
Sudeginame apie 20 mln. dolerių per mėnesį. Yra didelis skirtumas tarp taikos ir karo metų komunikacijų. „Starlink“ yra vienintelė sistema, kuri veikia karo veiksmų zonoje – visos kitos ne. Ir netgi „Starlink“ gali būti sunaikintas“, – tikino E. Muskas.
Leidinys „The Politico“ citavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kuris atskleidė „ankstyvos stadijos planus“, kaip ES galėtų prisidėti užtikrinant „Starlink“ ryšį ukrainiečiams, o JAV Gynybos departamentas esą taip pat svarsto finansuoti interneto ryšio tiekimą iš Ukrainai skiriamos Strateginės paramos iniciatyvos lėšų.
Dėl realių skaičių – migla ir įtarimai
Kita vertus, čia ir slypi keistenybės E. Musko viešuose paskaičiavimuose, mat skiriasi tiek pačių „Starlink“ terminalų įsigijimo, tiek jų išlaikymo kaina.
Pavyzdžiui, „SpaceX“ padovanojus 5 tūkst. terminalų JAV paramos agentūrai USAID, ši turėjo už 1,5 tūkst. „dovanotų“ terminalų sumokėti ne įprastą 500 dolerių kainą, o tris kartus didesnę ir dar primokėti 800 tūkst. dolerių už transportavimo išlaidas.
Anot Prancūzijos nevyriausybinės organizacijos „Eurospace“, kuri vienija Europos kosmoso pramonės bendroves tyrimų programos direktoriaus ir ekonomisto Pierre‘o Lionnet‘o, E. Musko pareiškimuose nesueina galai.
Anot eksperto, iš tikrųjų „Starlink“ terminalų kaina gali būti gerokai didesnė, nei ją už įprastas paslaugas moka vartotojai (apie 600 dolerių), mat vien patys terminalai gali kainuoti apie 2,5 tūkst. dolerių. Tokią kainą siūloma mokėti verslo klientams, o jūrinės prekybos bendrovėms skirti terminalai gali kainuoti ir 10 tūkst. dolerių bei 6 tūkst. dolerių už patį ryšį.
Bazinė kaina už „Starlink“ ryšį Europoje, kur didelė interneto konkurencija, siekia apie 60 dolerių per mėnesį, tad jei yra galinčių mokėti daugiau, taip ir siekiama, kad klientai mokėtų didesnę kainą – tai nenuostabu, juk „Starlink“ vis dėlto yra verslo projektas.
Kita vertus, jei Ukrainai teikiamų „Starlink“ terminalų interneto ryšio palaikymo paslaugų reali kaina siekia 500 dolerių per mėnesį (skaičiuojant pagal pačią E. Musko įvardytą 80 mln. dolerių sumą), tai, anot P. Lionnet‘o, kyla klausimas, kaip „Starlink“ iš viso gali išgyventi palaikydamas 60-110 dolerių siekiančias interneto ryšio kainas.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į kitą E. Musko pasisakymą, esą per 2,5 mėn. iki šių metų pabaigos Pentagonas esą turėtų padengti 120 mln. dolerių sąskaitą ir dar 400 mln. už visus metus. O tai jau yra apie 1,7 tūkst. dolerių kainą už vieną terminalą per mėnesį.
„Kyla daug klausimų dėl „Starlink“ tvarumo. Be to, turint omenyje, kad nežinoma dalis „Starlink“ terminalų bei jų teikiamų paslaugų Ukrainoje yra apmokami individualių asmenų įprastomis kainomis, kodėl tuomet Muskas prašo Pentagono mokėti daugiau?
Jei tai paremta faktais, tai, matyt, reiškia, kad „Starlink“ yra pinigų liūnas, kitu atveju nebūtų prašoma mokėti 60 dolerių per mėnesį. Nebent, žinoma, Muskas nori pasipelnyti iš savo monopolinės situacijos Ukrainoje ir prašyti didesnės kainos“, – teigė ekspertas, pažymėjęs, jog E. Musko įvardytos sumos už jau sumokėtus 20 tūkst. terminalų gali tiesiog neatitikti realybės.
Į tokius ir kitus nepatogius klausimus E. Muskas kol kas neatsako, juos ignoruoja ir verčiau pasirenka kalbėti apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę arba sako „velniop, ir toliau mokėsime patys“, net jei tai nebūna tiesa.
Tai nebūtinai reiškia, kad E. Muskas staiga dramatiškai pakeitė nuomonę dėl paramos ukrainiečiams ar kad jos nepakeis dar kartą, juo labiau, kad jis kelis sykius įvardijo remiantis ir remsiantis Ukrainą.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad efektyviu įrankiu ukrainiečių rankose tapę „Starlink“ terminalai tapo svariu derybiniu objektu E. Musko paskaičiavimuose, nes jis, be to, kad yra inovatorius, privačios kosmoso bendrovės įkūrėjas, įvairių labdaros iniciatyvų mecenatas, jis vis dar lieka verslininkas.
O kai Ukrainos, jos kontrpuolimo strategijos ir bendrai išgyvenimo klausimai priklauso nuo ekscentriško verslininko malonės, tariamų nuotaikos svyravimų, įgeidžių, gali tekti rinktis kartu su sąjungininkais: mokėti daugiau arba rizikuoti likti ant ledo kritinėje situacijoje.
