Seimas rengia planą

Seimo rūmuose elektra jau pradėta taupyti. Vien pirmame aukšte daugiau nei pusė tūkstančio lempučių, bet iš jų šviečia vos keliasdešimt.

„Seimo valdybos posėdyje mes kreipėmės į kanceliariją valdybos vardu, prašydami artimiausiame valdybos posėdyje pateikti jau parengtą planą. Ir kanceliarija jį pateiks“, – LNK sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas LNK sakė, kad Seimas, kaip biudžetinė įstaiga dalyvauja teikiant paraišką gauti paramą nutolusiai saulės jėgainei.

„Tokiu atveju tai spręstų apie pusę Seimo elektros panaudojimo poreikio. Seimo salė taip pat yra šildoma elektros būdu. Galbūt čia būtų galima tam tikrus režimus pakeičiant, nebūtinai iš karto pulti maksimaliai tą salę šildyti. Ir taip aistros verda, karšta būna“, – LNK juokavo P. Saudargas.

Mantas Adomėnas, Ingrida Šimonytė

O Vyriausybėje – tiek daug erdvių: spaudos konferencijų salė, atskiras kino teatras ir didžioji salė renginiams. Didžiojoje salėje – tamsu.

Visame pirmame pastato aukšte šviečia šviestuvai ir dienos metu. Ši įstaiga per metus sunaudoja 165 tūkstančius eurų elektros energijai. Tad planuojama senas lemputes keisti į naują LED apšvietimą.

Prezidentūra taupyti jau pradėjo

Prezidentūroje elektros išlaidos taip pat tikrai nemažos. Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė teigė, jog pirmoji taupymo auka – kiemelyje esantis fontanas.

„Skausminga auka, bet mes džiaugiamės bent jau tuo, kad galėsime pamatyti fontaną lankytojams, kurie ateis į Prezidentūros parką vakarais, ar savaitgaliais. Bet dieną jis yra išjungtas taupymo sumetimais. (…) Svarbių susitikimų metu mes fontaną įjungsime, kad svečiai renginiuose galėtų juo pasidžiaugti“, – kalbėjo A. Barzdienė.

Remigijus Šimašius, Gitanas Nausėda

Ji teigė, jog labiausiai Prezidentūros darbuotojus sukrėtė liepos mėnesį gauta sąskaita už elektrą.

„Ji buvo kelis kartus didesnė už birželio sąskaitą. Jeigu lygintume skaičiais, tai birželio mėnesį mes turėjome 13 tūkst. eurų sąskaitą, o liepą ji siekė net 33 tūkstančius eurų. Šitokios sąskaitos mus privertė labai stipriai sunerimti. Ir fontanas tik vienas iš sprendimų, kurio mes ėmėmės“, – LNK sakė Prezidentūros kanclerė.

A. Barzdienė pasakojo, jog didžioji elektros sąskaitos dalis – dėl didelių rūmų vėsinimo.

„Dabar daugeliui salių yra visiškai atjungtas vėsinimas, kaip ir kolegų, darbuotojai kabinetuose jis yra gerokai sumažintas. Daug kur galite matyti pradarytus langus, taip žmonės bando atsivėsinti. Kai kuriais atvejais susitikimai daromi lauke, parke, po medžiais, kur yra natūrali vėsa“, – sakė ji.

Prezidentūroje taupyti bus bandoma neapšviečiant vidinių ir išorinių erdvių, vidinis kiemas nakties metu.

„O dėl darbuotojų išleidimo dirbti nuotoliniu būdu – mes kol kas nemanome, kad yra teisinga perkelti energetinių išteklių naštą ant žmonių pečių. Ir žmonėms didinti sąskaitas namuose. Žmonės gali nuotolinio būdu dirbti ir dabar, jei tai yra jų pasirinkimas ir jiems tai yra patogesnis būdas, bet ne todėl, kad mes norėtume padidinti jiems sąskaitas“, – aiškino Prezidentūros kanclerė.

Ji teigė, jog ir Prezidentūra yra pateikusi paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl nutolusios saulės elektrinės.

Avulio kritika

LNK kalbintas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis negailėjo kritikos atsakingoms institucijoms.

„Elektros kainos šiai dienai yra dešimtis, o gal galima sakyti, kad net šimtą kartų didesnės, nei buvo prieš metus. Jeigu vertinti, kodėl taip atsitiko, tai peršasi viena išvada, kad didžiausia problema yra ta – ministerijoje, kitose energijos priežiūros institucijose dirba žmonės, kurie yra arba labai aplaidūs, arba labai neprofesionalūs ir nieko neišmano. Tiesiog yra žioplų klaidų pridaryta visoje grandinėje. Pradedant nuo biržos, pirkimo sąlygų, kainos formavimo, kontrolės nebuvimo. Tiesiog neįtikėtina, kaip galima taip aplaidžiai dirbti. Tiesiog neįsivaizduoju tokio dalyko versle“, – sakė A. Avulis.

„Mes turime monopolį. Ir tie žmonės yra visiškai abejingi tokiems dalykams. Nes mes tiesiog neturime kito pasirinkimo. Išvada yra labai paprasta – jeigu šitie žmonės dirbtų profesionaliai, jeigu jie būtų laiku kontroliavę, aiškinęsi ir pasigilinę – kodėl mes turime pirkti elektros energiją tokia beprotiškai aukšta kaina, tai šiandien nereikėtų išsukinėti lempučių. Ir nereikėtų taupyti, kai lauke yra 30 laipsnių karštis. Ir mes tada išjungiame kondicionierius ir sėdime biuruose suprakaitavę“, – LNK sakė A. Avulis.

Jis teigė, jog energetikos ministras Dainius Kreivys turėtų „dirbti ir dieną, ir naktį“.

„Ir turėtų būti siūlomi labai konstruktyvus ir efektyvus sprendimai, kaip mes turime pasigaminti ar nupirkti elektros energiją ne pačiomis aukščiausiomis kainomis. Manau, kad tai tikrai yra įmanoma. O jei ponas Kreivys to nežino, ar nesupranta, jis turėtų kviestis verslininkus, kurie išmano, kaip tai galima padaryti. Ir tą galima pasiekti per trumpą ir greitą laiką“, – kalbėjo jis.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: