41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Apklausa atskleidė, kad atsiradus elektroninio balsavimo galimybei ja naudotųsi 47 proc., o sena tvarka balsuotų 37 proc. respondentų.Tyrimas parodė, kad daugiausiai teigiančių, jog naudotųsi elektroninio balsavimo galimybe, buvo tarp jaunų (iki 30 metų) respondentų. Didžiųjų miestų gyventojai, pasak apklausos, yra didesni elektroninio balsavimo entuziastai nei gyvenantys miesteliuose ir kaimuose.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai" šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė manantys, kad galimybė balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė politologas Antanas Kulakauskas, elektroninį balsavimą pirmosios įsivedusios Estijos patirtis parodė, jog rinkėjų aktyvumą naujoji galimybė paveikė nežymiai, tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje efektas galėtų būti didesnis dėl gausesnio emigrantų skaičiaus.

"Mūsų emigracija daug didesnė negu estų ir, žinoma, pirmiausia emigrantams susidarytų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, neatitrūkti. Tikriausiai - bent jau iš mano paties pokalbių - atrodytų, kad dalyvaujančių būtų daugiau", - dėstė A.Kulakauskas.

Tuo metu Lietuvoje gyvenančių piliečių aktyvumas, politologo vertinimu, balsuojant internetu būtų mažesnis nei apklausoje parodytas entuziazmas, nes nedalyvavimą rinkimuose paprastai lemia ne "vargas nueiti iki rinkimų apylinkės ir įmesti balsus, bet nematoma prasmės dalyvauti rinkimuose, neturima, už ką balsuoti".

Spaudos konferencijoje, be kita ko, pristatytas kreipimasis į Seimą, kuriuos prašoma "objektyviai apsvarstyti elektroninio balsavimo įvedimą mūsų šalyje ir priimti balsavimą internetu įteisinančias įstatymų pataisas". Žmonės bus kviečiami apsirašyti po kreipimusi, kuris vėliau bus įteiktas Seimui.

"Šiuo atveju mes, kaip Pilietinių iniciatyvų centras, inicijuojame tokį veiksmą, kad žmonės galėtų pasakyti savo nuomonę dėl elektroninio balsavimo", - spaudos konferencijoje sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.

Stums dar pavasario sesijoje

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

Nepaisant visuomenės nuomonės, politinės valios įteisinti elektroninį balsavimą iki šiol pritrūko. Paskutinį kartą toks siūlymas fiasko Seime patyrė rudenį – bandymas pakoreguoti šiuo aspektu rinkimų įstatymus buvo atmestas ir grąžintas tobulinti dar įstatymų pateikimo stadijoje.

Labiausiai už elektroninį balsavimą pasisakė liberalios jėgos su susisiekimo ministru, liberalsąjūdiečiu Eligijumi Masiuliu priešakyje.

Idėją parėmė ir Seimo Informacinės visuomenė plėtros komitetas. Tačiau nugalėjo kitų parlamentarų abejonės dėl elektroninio balsavimo patikimumo, saugumo ir kt.

Tačiau idėjos neatsisakoma. Per tradicinius valdančiųjų pusryčius neseniai buvo sutarta, kad naujas įstatymo projektas bus pateiktas dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

Susisiekimo ministras, valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdio vadovas Eligijus Masiulis žada Vyriausybėje balsavimo internetu klausimą vėl kelti artimiausiu metu.

"Ministerija artimiausiu metu vėl teiks projektą dėl balsavimo internetu Vyriausybei. Norime, kad jis būtų pradėtas svarstyti Seime pavasario sesijos metu", - BNS ketvirtadienį sakė ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Premjeras: būtina atsižvelgti į visuomenės nuogąstavimus

Svarstant galimybę per rinkimus leisti balsuoti internetu būtina atsižvelgti į visuomenės nuogąstavimus, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybės vadovas elektroninį balsavimą įteisinusią Estiją pavadino "įdomiu pavyzdžiu", bet pabrėžė, kad kitos valstybės neskuba ja sekti.

"Ne mes vieni į demokratijos ir naujųjų technologijų apjungimą žiūrime pakankamai atsargiai", - žurnalistams Vilniuje sakė A.Kubilius.

"Turime atsižvelgti ir į dalies visuomenės nuogąstavimą, kad panaudojant tokias technologijas gali kilti įtarimų, kad balsavimo slaptumas yra pažeidžiamas, kitų nuogąstavimų", - kalbėjo premjeras.

Bijo klastojimo, nupirktų balsų ir gandų

Elektroninio balsavimo idėją kritikavo ir tebekritikuoja konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas. Jaunosios kartos politikas tikina, kad jo abejonės nėra pažangos trūkumas: „Elektroninis balsavimas – ta naujovė, kuri labai patinka diletantams, tačiau specialistai labiausiai tam priešinasi. Mano skepticizmas nėra prieš kitas elektroninės demokratijos formas, tikrai nesu prieš naujoves.“

Jis sako, kad konsultuodamasis su specialistai identifikavo kelis pagrindinius argumentus prieš.

„Pirma - internetinio balsavimo atveju beveik neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo. Antra – nėra kontrolės. Neįmanoma patikrinti, ar rezultatai nebuvo suklastoti, įsibrovus į serverį, nes nėra pirminių biuletenių, kuriuos galima perskaičiuoti. Trečia – vidinio skaidrumo ir piliečių kontrolės momentas. Jeigu paprasto balsavimo atveju kiekvienas pilietis gali būti stebėtojas, balsuojant internetu – nebe. Tai lieka siauros ekspertų grupės reikalas. Didesnė ir suklastojimo galimybė – tereikia įsibrauti į serverį. Tuo tarpu įprastai balsuojant suklastoti plačiu mastu rezultatus yra sunkiau – reikia paveikti keliasdešimt apygardų komisijų. Paskutinis dalykas – kai nėra kontrolės, vos pasklidus gandui, kad įsibrauta į serverius, labai pakirstų pasitikėjimą pačiu rinkimų rezultatu. Kai ir taip yra didžiulis nepasitikėjimas politiniais procesais, internetinio balsavimo atveju legitimumo pakirtimu suinteresuota šalis gali paskleisti gandą“, - vardino jis.
M. Adomėnas sako, kad dabar ne laikas eksperimentuoti Lietuvoje, kurioje ir taip netrūksta skandalų per rinkimus, tokių kaip balsų pirkimas.

Nebent emigrantams

Jis atmeta priekaištus politinėms partijoms, kad savo elektoratą turintys konservatoriai ir socdemai bijo elektroninio balsavimo metu galinčio išaugti rinkimų aktyvumo, kurio metu daugiau balsų gautų liberalai ir atimtų balsų iš jų. „Konservatoriams padidėjęs aktyvumas būtų naudingas, žiūrint į jaunimo pažiūrų pjūvius. Žinoma, daugiau tektų liberalioms, bet yra ir labai daug konservatyviai nusiteikusio jaunimo. Nemanau, kad mums tai pakenktų balsų požiūriu“, - sakė jis.

Seimo narys svarsto, kad elektroninį balsavimą galbūt būtų galima įteisinti ne visos Lietuvos mastu, o emigrantams, nes jais manipuliuoti sunkiau, o apsunkinta tvarka, kai reikia būtinai nuvykti į ambasadą ar konsulatą, atbaido nuo pilietinės pareigos balsuoti. „Svarbu, kad emigrantai išlaikytų politinį-visuomeninį ryšį su savo tėvyne.

Svarstytina tokia priemonė emigracijoje. Ten yra žymiai sunkiau nupirkti jų balsus nei Lietuvoje, kur kokio nors vietinio oligarcho įmonė suvarys visus savo darbuotojus prie įmonės kompiuterių ir lieps prabalsuoti. Emigracijos atveju tai padaryti sudėtinga, nes žmonės išsisklaidę“, - sakė jis.

Politikas primena, kad Estijoje įsivedus elektroninį balsavimą dalyvavimo rinkimuose aktyvumas padidėjo nestipriais, o problemų atsirado per akis. „Yra daugybė abejonių, ginčų, bylų. Netgi ten ta sistema tobulai neveikia“, - sakė M. Adomėnas.

Pasaulio lietuvių bendruomenė taip pat yra pasiūliusi emigrantams įteisinti tokią galimybę.