Šeimos apibrėžimas pateiktas 2008 m. birželį Seimo nutarimu patvirtintoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje. Iki tol šeima skirtinguose Lietuvos teisės aktuose buvo apibrėžiama nevienodai.
„Dabar tas apibrėžimas yra atsiradęs 2008 birželio 3 d. Seimo nutarimu patvirtintoje Šeimos koncepcijoje. Ten yra daugybė sąvokų, tokių kaip „darni šeima“, „krizę išgyvenanti šeima“, „nedarni šeima“, pilna šeima“, „nepilna šeima“. Tokiu būdu ta sąvoka atsirado, bet problema ta, kad, mano manymu, ji prieštarauja kai kurioms šeimos sampratoms, kurios yra įtvirtintos įstatymuose. O tai, kas nustatyta poįstatyminiu aktu, šiuo atveju minėtu Seimo nutarimu, negali prieštarauti įstatymams, o turi būti grindžiama įstatymais“, - antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ sakė E. Kūris.
E. Kūrio teigimu, ne vienas teisininkas pastebėjo, kad įvairiuose aktuose šeimos sąvoka vartojama skirtingomis prasmėmis.
Šeimos koncepcija šiuo metu yra užginčyta Konstituciniame Teisme, šios bylos eilė jau priartėjo.
Pasak E. Kūrio, „teisiškai labai nerimta ir netgi pavojinga“, kai nauji įstatymai grindžiami įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, šiuo atveju – Valstybine šeimos politikos koncepcija. Taigi, jo manymu, Šeimos koncepcijos reikėtų atsisakyti kaip antikonstitucinės.
Profesorius pastebi, kad vieninga, tradicinė ir siaura šeimos samprata nepateikta Civiliniame kodekse – čia žvalgiai pasielgė jos rašytojai, kurie buvo profesionalai, o ne politikai. „Jie apibrėžimo nepateikė leisdami, priklausomai nuo situacijos, nuo to, kokie santykiai yra, traktuoti šeimą galbūt ir plačiau, negu tai, kas suvokiama kaip tradicinė šeima“, - kalbėjo E. Kūris.
Kaip teisininkas E. Kūris nemato kitos išeities, kaip „kirsti per Šeimos koncepciją kaip per atvirai antikonstitucinę“.
E. Kūrio teigimu, galbūt įstatymo ir koncepcijos kūrėjų tikslai buvo kilnūs, gražūs - esą niekas tradicinės šeimos neneigia kaip vertybės. „Bet visuomenė yra besivystantis organizmas – jos gyvenimo būdas keičiasi ir mes negalime pasakyti, ar iš tikrųjų nesiformuoja kažkokia kita šeimos samprata ir praktika. Mes gi žinome, kad Lietuvoje kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje, tai pakankamai didelė proporcija, ir ta tendencija stiprėja. Į tai reikia atsižvelgti ir negalima tų žmonių diskriminuoti“, - „Žinių radijui“ kalbėjo E. Kūris.