E. Kūrio teigimu, jei dėl rinkimų teisėtumo spręstų naujasis Seimas, susiklostytų paradoksali situacija. Mat jeigu KT rinkimus pripažintų neteisėtais, tai tvirtinti turėtų tas Seimas, kurio išrinkimą KT kvestionuotų.

Buvęs KT pirmininkas pastebi, kad KT gauna tikrai nelengvą uždavinį – vos per 72 valandas nustatyti, teisėtai išrinktas Seimas, ar ne. Pats E. Kūris teigia įžvelgiantis bent vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, į kurį rinkimų prievaizdai kažkodėl atitinkamai nesureagavo.

KT gali pasisakyti ir dėl Seimo įgaliojimų pratęsimo

„Priklausomai, koks tas sprendimas būtų, aišku. Bet aš manau, kad (KT verdiktą – DELFI) svarstyti turėtų dabartinis Seimas. Naujas gi negali susirinkti. Įsivaizduokite, jei sprendimas būtų toks, kad KT pripažintų, kad buvo šiurkščiai pažeisti rinkimų įstatymai, tai kol nepriimtas sprendimas po KT išvados, naujas Seimas paprasčiausiai neegzistuoja“, - DELFI sakė E. Kūris.

Tiesa, kažin, ar darbą baigiantis Seimas suspėtų tokį sprendimą priimti per kitą savaitę, prieš nutrūkstant įgaliojimams.

„Pačioje Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyta, kada Seimas renkasi į pirmąjį posėdį“, - pabrėžė E. Kūris.

Konstitucijos 65-asis straipsnis byloja, kad „naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas“. Taip pat numatyta, kas įvyksta, jei prezidentas pirmojo Seimo posėdžio nesušaukia: „Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui“.

E. Kūrio nuomone, jei KT pripažins rinkimus neteisėtais, gali tekti pasisakyti ir apie dabartinio Seimo įgaliojimų pratęsimą.

„Čia turbūt KT turėtų ką nors tuo klausimu pasakyti. Teorinė galimybė visuomet yra. Bet čia yra labai rimta byla, labai daug konstitucinės teorijos joje turėtų figūruoti. O kai yra terminas (per kurį KT turi priimti sprendimą – DELFI) – 72 valandos, labai sunku pasakyti, kiek KT spėtų pasisakyti ir išplėtoti kokią nors doktriną, kuri kol kas neegzistuoja“, - svarstė pašnekovas.

„Ne kartą KT yra pabrėžęs įvairiuose nutarimuose, kad valstybėje negali būti tokios situacijos, kai neveikia Seimas. Koks nors Seimas vis tiek turi būti. Vakar pasirodė komentarai, tarp jų – ir mano kolegos, kurį gerbiu ir vertinu, bet man atrodo, kad jie nėra tikslūs. Šita situacija nebūtų prilyginta situacijai tarp Seimo sesijų, kadangi tarp Seimo sesijų Seimas gali bet kada susirinkti. Negali tiesiog būti tokios situacijos, kai Seimas neveikia“, - pridūrė buvęs KT pirmininkas.

Sprendimas nebus lengvas

E. Kūrio nuomone, per 72 valandas priimti tokį sprendimą KT bus labai sudėtinga. Tačiau į šį terminą išsitekti privalu.

Pats buvęs KT pirmininkas teigė įžvelgiantis galimai šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus.

„Pavyzdžiui, „degustacijos“, nors jos vyko prieš pirmąjį turą, mano manymu, yra pats šiurkščiausias rinkimų pažeidimas. Čia man nekyla jokių abejonių. Ir manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepadarė to sprendimo, kurį turėjo padaryti tada, kai šitos „degustacijos“ buvo daromos“, - sakė E. Kūris.

Pasak jo, naujo Seimo teisėtumo klausimas gali iškilti ir tokiu atveju, jei dabar jis bus pripažintas išrinktu teisėtai. Tiesa, čia iškyla dar vienas klausimas. Konstitucijoje nurodyta, kad „Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai (...) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“. Kaip tokiu atvejų reikėtų traktuoti pažeidimus daugiamantatėje apygardoje – neaišku.

„Ką daryti tokiu atveju, jeigu pažeidimai paaiškėja vėliau? Naujas Seimas gali susirinkti labai greit į pirmą posėdį, pradėti formuoti Seimo vadovybę. Ir staiga, vėliau, paaiškėja, kad buvo kokie nors labai šiurkštūs rinkimų pažeidimai. Konstitucija numato, kad tokio Seimo nario mandatas gali būti naikinamas. Ji tiesiogiai tą numato – tai yra vienas iš Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindų. Tokiu atveju Seimas turbūt turėtų nutarimu konstatuoti, kad buvo pažeisti rinkimų įstatymai ir naikinti tokio Seimo nario mandatą. (...) Čia yra straipsnis, skirtas pavienio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimui. Čia yra didžiulis, didžiulis klausimas. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Kodėl yra tik 72 valandų terminas? Ir kodėl nėra numatyta įstatyme galimybė ginčyti rinkimų rezultatus po to, jeigu iš tikrųjų kas nors tokio paaiškėtų?“ - retoriškai klausė E. Kūris.

Pasak jo, Konstitucijos kūrėjai veikiausiai nesitikės, kad kada nors teks spręsti tokį klausimą.

„Čia didžiulė problema yra. Apie tai niekas negalvojo turbūt tuo metu, kai kūrė Konstituciją, taip skubėdami, tą galutinį projektą. Ir niekas, lygiai taip pat, turbūt negalvojo, kad iš tikrųjų mes, kaip visuomenė, kaip pilietinė bendruomenė, kada nors atsidursime tokioje situacijoje, kai nesąžiningumas per rinkimus taps ne išimtimi, o, sakykim, taisykle. Ir toks demonstratyvus nesąžiningumas, kaip šitų „degustacijų“ atveju“, - reziumavo buvęs KT pirmininkas.