Prezidentu G. Nausėda inauguruotas 2019 metų liepos 12-ąją.

„Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų“, – po inauguracijos kalbėjo jis.

Prezidentas teigė, kad susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe.

„Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti. Prezidento, vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo, pareiga – kurti darbingą terpę, kad visos politinės jėgos galėtų racionaliai bendradarbiauti, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda.

Vis dėlto dabar, prabėgus lygiai trejiems metams po šių žodžių, politologai akcentuoja įtemptus Prezidento ir valdančiųjų santykius bei konfliktus, kurių galėjo ir nebūti.

Pliusai ir minusai

Apžvelgdamas trejus G. Nausėdos prezidentavimo metus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jastramskis antradienį feisbuke rašo, kad daugiausia įtakos Lietuvos politikai padaręs sprendimas vis dar yra veto Seimo rinkimų kartelei mažinti iki 3 procentų.

„Didžiausia nesėkmė, kalbant apie galių panaudojimą, – juodasis Nausėdos ketvirtadienis, kai buvo atmesti trys Prezidento veto. Galima pridėti jau nuo pirmų kadencijos metų stringančias Prezidento įstatymų iniciatyvas“, – teigia jis.

Politologo manymu, didžiausias pliusas – tvirta G. Nausėdos pozicija karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo klausimais, aiškiai sugulusi pirmoje metinio pranešimo dalyje.

Didžiausias minusas – noras linkti į populiarius pasisakymus be politikos turinio ir dažnai neapskaičiuotas politinės padėties vertinimas (sveikinimas Šeimų maršui).

„Santykiai su valdančiosiomis daugumomis įtempti ir kitokie jau nebus. Įtaka ministrų kabinetui silpna. Sauliaus Skvernelio Vyriausybės periodą visada temdys Jaroslavo Narkevičiaus patvirtinimas, prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės būdų arčiau prieiti nerasta“, – vertina politologas.

„Aukštų pareigūnų skyrimas: miksuotas paveikslas. Vienam sėkmingam susiderinimui su valdančiaisiais (generalinis prokuroras) yra po vieną nevykusį atvejį – visų pirma ES ambasadoriaus skyrimas“, – rašo M. Jastramskis.

Gitanas Nausėda

Jo teigimu, koordinacija su kitomis institucijomis – patenkinama; jeigu ne karas Ukrainoje ir nepaprastoji padėtis, linktų į nepatenkinamą.

„Taivaniečių ambasados atidarymo istorijos ir pavadinimų derinimosi nesusipratimas“, – primena jis.

M. Jastramskis Prezidentui linki per likusius dvejus kadencijos metus koncentruotis į Lietuvos interesų, visų pirma saugumo, ir pagalbos Ukrainai atstovavimą, atstovėjimą aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu.

„G. Nausėdos prezidentavimas turi būti toks, kokia buvo metinio pranešimo pirma dalis“, – pabrėžia jis.

„Prognozė: kol kas vis dar septyneri metai Daukanto aikštėje“, – rašo M. Jastramskis.

Per daug įsivėlė į ginčus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas K. Girnius Delfi teigė, kad didžiausia G. Nausėdos klaida per šiuos trejus metus buvo per didelis įsivėlimas į ginčus su Vyriausybe.

„Didele dalimi Vyriausybė atsakinga už šiuos ginčus“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas. Kaip pavyzdį jis paminėjo konservatorių ir Prezidento ginčą dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.

Po to, anot K. Girniaus, įvairūs iš Prezidento plaukę pasiūlymai Vyriausybės kone tą pačią dieną būdavo sukritikuojami.

„Į tai reaguodamas, jis pradėjo gana smulkmeniškai kritikuoti kai kuriuos Vyriausybės sprendimus. Manau, tai nebuvo naudinga nei jam, nei Vyriausybei. Jei būtų buvę šiek tiek daugiau savitvardos, būtų buvę geriau“, – teigė pašnekovas.

Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda

K. Girniaus teigimu, G. Nausėda yra pirmasis Prezidentas, kuris aiškiai deklaravo, kad veiks vidaus politikoje, – nebus vien jos stebėtojas, o turės aktyvų vaidmenį.

„Tai neišvengiamai padidino trinčių galimybes. Kitaip sakant, kai siūlai, kokie turėtų būti mokesčiai, kokios turėtų būti kitos reformos... Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė labai retai tokiais klausimais užsiimdavo. O kai G. Nausėda ėmė stumti savo viziją, trinčių buvo daugiau. Manau, dalies jų būtų buvę galima išvengti“, – kalbėjo jis.

Norą siekti gerovės valstybės, sėkmingai ar ne, K. Girnius laiko teigiamu dalyku.

Politologas teigia, jog prieš 5–6 metus Lietuvos politikai esą buvo visiškai abejingi vargingiau gyvenančių žmonių bėdoms.

„Jei Vyriausybė nepasiryžusi rūpintis mažiau pasiturinčių žmonių gerove, tai jis gali paskatinti tai daryti. Jo daržas platus ir jis turi teisę“, – Delfi priminus, jog G. Nausėda kritikuotas, nes lenda ne į savo daržą, sakė politologas.

Tačiau politologas pripažino, kad G. Nausėda tai darė pernelyg viešai, esą būtų buvę geriau, jei apie tai būtų kalbėta susitikimuose su Vyriausybe, o ne atvirai, kas dar labiau skatino trintį.

K. Girniaus teigimu, per artėjančius dvejus metus prezidento ir valdančiųjų santykiai dar gali pasikeisti.

„Jo pozicija gali sustiprėti, nes konservatorių palaikymas ribotas. Bet vidaus politikoje, aš manau, yra dar sričių, kur prezidentas gali turėti šiokį tokį poveikį, ir nebūtinai pralaimėti“, – sakė jis.

Pavyko pakeisti įsitikinimą

G. Nausėdos sėkme K. Girnius laiko tai, kad jam pavyko pakeisti nusistovėjusį įsitikinimą, jog Prezidentas negali dalyvauti vidaus politikoje.

„Reikia prisiminti, kad Valdas Adamkus dalyvavo ir stengėsi daug ką pakeisti, ypač pirmosios kadencijos metu. Kad Prezidentas jaustų atsakomybę už moralinę Lietuvos būklę – tai buvo naudinga. D. Grybauskaitė traukėsi atgal, o G. Nausėda bando sukurti aktyvesnį Prezidento įvaizdį, bet jam aiškiai sunku. Sunku visiems Prezidentams, nes jie turi būti neutralūs – visi Lietuvos Prezidentai, išskyrus Algirdą Brazauską, neturėjo normalaus politinio užnugario“, – kalbėjo politologas.

„Lietuvos ryto“ užsakymu atliktų „Vilmorus“ apklausų rezultatai parodė, kad pernai birželį G. Nausėdos reitingas gerokai krito, šiek tiek kilstelėjo lapkritį, o atgal į viršų šovė po kovo mėnesio, tai yra prasidėjus karui Ukrainoje.

K. Girnius siūlo nepervertinti šios kreivės, esą buvo pakritę ne tik G. Nausėdos, bet ir visų reitingai.

„Prisiminkime, kad ir Vyriausybės nepaprastai smuko, kurį laiką Vyriausybė neturėjo nė vieno ministro, kurio reitingas būtų teigiamas. Reitingai stipriai krito ir aš manau, kad tai gali būti susiję su visomis koronaviruso bėdomis“, – svarstė jis.

Tačiau, politologo teigimu, lyderiaujančią poziciją G. Nausėda išlaikė ir į tai reikia atsižvelgti.

Politologas mano, kad G. Nausėda sieks antros kadencijos.

„Kol kas neturime kuklių žmonių, kurie tenkintųsi viena kadencija“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, kol kas nematyti, kas galėtų būti jam rimtas konkurentas.

„Nemanau, kad Ingrida Šimonytė kandidatuos antrą kartą, kad ir kokį kitą kandidatą turėtų konservatoriai, būtų ganėtinai silpnas. Ir kitos partijos neturi savo žmonių. Nors reitingai aukšti, bet Vilija Blinkevičiūtė nėra pakankamai aktyvi Lietuvos politikoje ir nežinau, ar ji paliks Europos Parlamentą. O Saulius Skvernelis, nors ir nebuvo blogas premjeras, bet anie rinkimai parodė, kad nėra labai mėgstamas“, – svarstė jis.

K. Girniaus teigimu, rimtu iššūkiu G. Nausėdai galėtų būti žmogus iš šalies, tai yra nepartinis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)