„Šiandien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė, kad Lietuva pagal 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantį 100 000 gyventojų yra pirmoje vietoje, o pagal mirtingumą trečioje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių. Kodėl? Realiai mes turime dvi priemones šiai problemai spręsti – vakcinos ir ne-farmacinių priemonių kompleksas“, - teigė M. Stankūnas.
Plačiau ekspertas paaiškina savo padarytame grafike, kuriuo dalinasi savo socialiniame tinkle.
„Matome, kad kuo šalyje didesnis procentas yra vakcinuotų, tuo mažesnis sergamumas. Tarp šių dviejų rodiklių buvo gauta gana stipri ir statistiškai reikšminga neigiama koreliacija (Spearman‘o r=-0.600 p<0.001). Taip pat tikriausiai pastebėjot, kad skiriasi burbuliukų dydžiai. Jis priklauso nuo ne farmacinių priemonių taikymo intensyvumo (Stringency Index).
T.y., kuo burbuliukas yra didesnis tuo daugiau ne-farmacinių priemonių taikoma. Matome, kad tas Lietuvos burbuliukas toli gražu nėra pats didžiausias ir siekia tik 30,09. Už mus mažesnes reikšmes turi, tik Estija, Danija, Švedija, Vengrija“, - rašė M. Stankūnas.
Jis pastebėjo, kad pagal vakcinaciją su 59,7 proc. esame 16 vietoje.
„Matome, kad mažiausią sergamumo rodiklį daugiausia turi tos šalys, kuriose yra labai aukštas vakcinacijos lygis arba yra gana storas burbuliukas.
Taigi apibendrinimas. Mes nenorime vakcinuotis, bet nenorime ir karantino ir dar pykstame, kad esame ES šalių uodegoje pagal COVID-19 sergamumą.
Tai, kad yra labai rizikinga „numoti ranka“ į nefarmacinių priemonių taikymą kol nepasiektas reikiamas vakcinacijos procentas yra aiškiai pasakęs ir anksčiau mano minėtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras“, - pažymėjo M. Stankūnas.
Ekspertas svarsto, kad jau taikomų priemonių nepakanka.
„Kol kas matome, kad šiuo metu taikomos nefarmacinės priemonės nors ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau nėra pakankamos “perlaužti kreivę”. Gal kas atsakytų, kad tai yra nevakcinuotų žmonių banga ar pandemija. Jie priėmė tokį sprendimą, tad… tačiau man labai neramu dėl pačios sveikatos sistemos perkrovimo visomis prasmėmis. Tad, gal tikrai kaip sakė Premjerė, mums reikėtų “matyt visiems nurimti kelioms savaitėms“, - rašė M. Stankūnas.
Dauguma naujų atvejų tarp nepasiskiepijusių
Kaip jau skelbta, dauguma naujų kovido atvejų yra tarp nepasiskiepijusių asmenų. Tas matome ir šioje Statistikos departamento diagramoje.
Šioje iliustracijoje analitikai pateikė naujų užsikrėtimų dažnius dviejose populiacijose, kurių sudėtis kinta kas dieną: asmenų, kurie nepasiskiepijo (arba nuo pirmo skiepo dar nepraėjo 14 dienų), bei asmenų, kurie pasiskiepijo antra vakcinos doze (nuo antro skiepo jau praėjo 14 dienų). Iliustracijoje matyti, kad ketvirtoji pandemijos banga yra nepasiskiepijusiųjų banga.
2861 naujas atvejis, 28 mirtys
Praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 24 žmonės.
Praėjusią parą 2139 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5786 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1511 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 156 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1038,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 11,5 procento.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5349 žmonės.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 187 žmonės – keliais mažiau nei ankstesnę parą.
98 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 80–89 ir 90–99 metų amžiaus grupėse – po septynias. Šeši žmonės mirė 70–79, penki – 60–69, o trys – 50–59 metų amžiaus grupėse.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo keturi: du žmonės 70–79 bei po vieną 80–89 ir 60–69 metų amžiaus grupėse.
Iš 5308 asmenų, mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 184. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 10,4 tūkst. mirčių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 360 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 24,2 tūkstančiai – beveik tūkstančiu daugiau nei ankstesnę parą.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 773 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – 1 mln. 640 tūkstančių.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1723 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 43,7 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,4 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,9 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 5,3 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota beveik 3,3 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2 mln. dozių.
