Apie tai teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas kalbėjo ketvirtadienį laidoje „Delfi rytas“.
„Tai turėtų tapti pastoviu procesu. Tame yra ir pliusų, ir minusų, ir tai kelia klausimus iš medicininės pusės. Politikams bus sunku žmones ne tik vieną kartą įtikinti, bet ir vėliau. Tačiau aš manau, kad situacija išlieka gana kritiška, dėl to reikia tikėtis, kad visuomenė bus pasiruošusi toliau dalyvauti ir visiems kartu stengtis išeiti iš šios krizės“, – sakė D. Vitkauskas.
Jo teigimu, daugiausia žmonių ES yra paskiepijusi Danija – bent vieną vakcinos dozę šalyje yra gavę per 75 proc. gyventojų.
„Lietuvoje šie skaičiai nėra tokie geri, bet jie didėja. Manau, kad galimybių pasas ir diskusija dėl to, kaip ir kas galės vartoti, tikrai daro įtaką tam procesui“, – komentavo ekspertas.
Lietuvoje, kaip atkreipė dėmesį jis, bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę apie 58 proc. gyventojų.
„Tai nėra Danijos lygis, bet tikrai nėra blogai, lyginant su mūsų kaimynais – tais pačiais lenkais ir estais. Jeigu mes žiūrėtume į šiaip ES lygį, dauguma šalių jau pasiekė arba pasieks bent jau 60 proc. ribą. Visa tai pasiekta dar net nepradėjus skiepyti vaikų. Dėl to manau, kad 70 proc., ko gero, bus pasiekti, bet išlieka klausimas, ar tų 70 proc. užteks“, – pastebėjo D. Vitkauskas.
Trečioji dozė – atnaujinta ir pritaikyta kovai su atmainomis?
Laidos pašnekovas pasakojo, kad vakcinų efektyvumas su laiku mažėja, be to – atsiranda viruso atmainos.
„Dėl to atsiranda ta logika daryti trečią dozę, po to daryti skiepų procesą bent jau pradžioje reguliariu“, – sakė D. Vitkauskas.
Paprašytas pakomentuoti skiepų „maišymo“ idėją, – leidimą skiepytis skirtingų gamintojų dozėmis, D. Vitkauskas teigė, kad taip yra ieškoma išeičių ir sudėtingos situacijos.
„Viskas vyksta labai greitai ir politikams reikia rodyti visuomenei, kad daromas kažkoks atsakas ir kažkiek galima sakyti, kad uodega vizgina šunį – politikai vizgina ekspertus. Nei Europos vaistų agentūra, nei patys gamintojai nesako, kad reikėtų maišyti vakcinas, nei kad reikėtų duoti tos pačios pirmos kartos vakcinos dar vieną dozę, bet politikai, matydami, kad situacija yra gana ekstremali ir šiandien technologinių sąlygų daryti kažką naujo nėra, bando su esamais resursais kažką daryti. Iš to atsirado idėja maišyti vakciną tarp pirmos, antros dozės ir duoti tos pačios pirmos kartos vakcinos trečią dozę labiausiai pažeidžiamoms grupėms“, – pažymėjo teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos instrukciją, kaip atkreipė dėmesį D. Vitkaustas, pirmiausia trečiąją dozę gaus tik su imunitetu problemų turintys žmonės ir vyresni gyventojai. Tokia praktika, pasak jo, pirmiausia pradėta taikyti Izraelyje.
„Politikai sukūrė šitą strategiją ir šiai dienai, bet šiai dienai neįrodyta, kad šita strategija neveikia. Aš manau, kad logiška, jog Lietuva žingsnis po žingsnio bando kažką daryti, kad bent jau labiausiai pažeidžiamas grupes paskiepyti trečią kartą“, – sakė D. Vitkauskas.
Jis akcentavo, kad vakcinų gamintojai jau dabar kuria patobulintus skiepus, galinčius įveikti viruso mutacijas.
„Jei mes kalbame apie „Pfizer“ ir „Moderna“, kurie dirba mRNR pagrindu, jiems žymiai lengviau pažaisti ir pasigaminti naujus variantus. Tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“ jau šiandien yra pasigaminę įvairius naujų vakcinų kokteilius, kurie duoda atsaką visiems šiai dienai žinomiems viruso variantams. Paleisti juos į rinką jie gali greitai, bet vakcinos nėra juokas, tam yra procesai“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto jis teigė manantis, kad patobulintos vakcinos rinką pasiekti galėtų jau šiemet.
„Manau, kad iki žiemos tikrai tai bus įmanoma“, – teigė D. Vitkauskas.
Jo teigimu, būtent dėl to ekspertai ragina esamomis vakcinomis trečią kartą skiepyti dabar pažeidžiamiausias grupes, o visiems kitiems – palaukti patobulinto skiepo varianto.
Ar turėsime „super skiepą“?
D. Vitkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad delta atmainos plitimas išryškino vieną aspektą – koronavirusu gali užsikrėsti bei sirgti ir vaikai.
„Delta parodė, kad vaikai irgi serga. Be abejo, tai yra blogai, baisu, bet iš kitos pusės – buvo atimtas paskutinis koziris ir argumentas iš vakcinų skeptikų lūpų, kurie sakydavo, kad vaikai neserga ir problemų nėra. Ne, vaikai serga ir vaikai iki 12 metų irgi serga, maži vaikai serga, jie miršta. Delta mums parodė, kad juos irgi reikės skiepyti“, – teigė ekspertas.
Kol kas vakcinos nuo COVID-19 dar nėra patvirtintos jaunesniems nei 12 metų vaikams.
„Vienintelis dalykas, ką galime daryti šeimoje, tai sukurti tokį kokoną ir apsaugoti vaikus, patys pasiskiepydami. (…) Reikia tikėtis, kad, atlikus visus testus, ta vakcina atsiras ir atsakingi tėvai vaikus pradės skiepyti“, – sakė D. Vitkauskas.
Ekspertas taip pat pasakojo, kad bendrovė „Moderna“ yra paskelbusi kursianti vakciną, kuri kovos ne tik su koronavirusi, bet ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, įskaitant gripą.
„Bus vienas kokteilis kartą į metus, super skiepas, kuris padės žmonėms apsisaugoti ne tik kovido ir aš manau, kad šiuo atžvilgiu tas žmonių įtikinėjimas bus lengvesnis“, – tęsė D. Vitkauskas.
Galimybių paso idėja seka ir kitos šalys
Laidos dalyvis taip pat sakė, kad valdžia stengiasi visais įmanomais būdais kovoti su pandemija.
„Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, kuri įvedė galimybių paso koncepciją. Atsiminkime, kad ji Lietuvoje egzistuoja jau nuo gegužės mėnesio. Emocijos galbūt dabar kyla didelės dėl to, bet pats požiūris nėra naujas.
Dauguma ES valstybių arba jau kopijuoja šį požiūrį, arba jį kopijuos ir galvoja apie jį. Manau, kad vartojimo apribojimas priklausomai nuo to, ar žmogus pasiskiepijęs, ar ne, tikrai išliks artimiausiu metu ir tai geriausias įrankis, kurį valdžia gali naudoti“, – teigė D. Vitkauskas.
Kartu, pasak jo, prie skiepijimo apimčių didinimo, gali prisidėti ir verslas.
„Iš verslo galima būtų tikėtis daugiau iniciatyvų. Labai džiugu, kad yra Lietuvos verslų, kurie jau moka darbuotojams bonusus, kad jie skiepytųsi. Džiugu, kad verslai galbūt nekerta šios darbuotojų skeptiškumo problemos kaip paprasto vinies kūju ir neužsiima masiniais atleidimais – tai delikati tema. Žmones reikėtų įtikinėti ir daugiau skatinti nei bausti. Dėl to iš verslo reikėtų tikėtis lanksčių sprendimų“, – pridūrė ekspertas.
