„Aš labai nuoširdžiai nustebčiau, jei šios dvi valstybės netaptų NATO narėmis. Manęs visai nestebina, kad tai nebus toks sklandus procesas – manau, kad mes turėjome per daug optimizmo, kad ta narystė taps automatiška“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ trečiadienį sakė politologas.
D. Šlekys paaiškino, kad įvairios šalys turi visokių savų interesų.
„Turkija yra žinoma valstybė, kuri mėgsta pasibranginti, pasiderėti, tai čia aš matyčiau tokį išankstinį turgaus derybų, kainos nustatymą ir dabar vyks derybos, kurios gali būti ilgos, ištęstos, bet baigtimi aš neabejoju. Nereikia kalbėti, kad viskas įvyks per mėnesį ar du“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
Visgi jis akcentavo, kad panašios derybos turi savo ribas ir galimybes.
„Sunkiai įsivaizduoju, pavyzdžiui, valstybes, kurios yra ir ES narės, pernelyg keliančias kažkokias sąlygas, išlygas Suomijai ir Švedijai. Yra sveiko proto ribos“, – teigė D. Šlekys.
Kalbėdamas apie Kroatiją, jis paaiškino, kad šios šalies prezidento žodis yra mažos reikšmės, ypač sprendžiant tokius klausimus.
„Kad kokių nors aštresnių replikų, retorikos gali būti, nenustebsiu, iš kokios, pavyzdžiui, Vengrijos, bet turime atskirti: yra žodžiai ir yra konkretūs veiksmai“, – pabrėžė D. Šlekys.
Laidos vedėja ekspertui priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiršas Putinas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad problemų dėl Suomijos bei Švedijos prisijungimo prie NATO nemato.
„Šitos valstybės, ypač Švedija, daro 200 metų tradicijos pokytį – tai rimtas lūžis. Rusija gali apsimetinėti kaip nori, bet tai yra radikalus pasikeitimas, bet jie tuo pačiu supranta, kad Suomija lieka jos kaimynė. Tai arba čia ginklais gąsdini ir kardais barškini, arba visgi susitaikai su situacija bei išlaikai kažkokį ryšį su kaimynine valstybe, su kuria turi didžiulę sieną, ir kurios teritorija yra netoli Murmansko visos karinės zonos, kur dislokuota labai svarbios rusiškos ginkluotės ir svarbios bazės“, – komentavo D. Šlekys.
Jo teigimu, Švedija, stodama į NATO, taip pat išsakė pageidavimą, kad jos šalyje nebus dislokuotas branduolinis ginklas bei nebus užsienio pajėgų bazių.
„Net jei Švedija tampa NATO nare, tai nereiškia, kad ji nori, jog amerikiečiai, britai ar kas kitas įkurtų savo kažkokias bazes jos teritorijoje – tik kad atvyktų į pratybas. Mums svarbiausia tai, kad Švedija pati stiprėtų kariškai ir į Gotlandą siųstų daugiau kareivių nei siunčia dabar“, – sakė politologas.
Ekspertas taip pat paaiškino, kad Švedija galės daryti daugiau, nes turės garantijas iš NATO.
„Aš manau, kad tiek Suomija, tiek Švedija nesiekia didesnio karių skaičiaus iš sąjunginių valstybių. Čia kalba daugiau eina apie kolektyvines garantijas“, – pastebėjo D. Šlekys.
Ragina neapsigauti: Putinas kontroliuoja visą rusišką informacinę erdvę
Rusijos atsargos pulkininkas Michailas Chodarionokas, žinomas V. Putino rėmėjas, neseniai tiesioginiame eteryje vienoje rusiškoje laidoje pareiškė, kad Rusija yra maitinama informaciniais raminamaisiais. Ši kalba apskriejo Vakarų žiniasklaidą.
Visgi D. Šlekys paragino neapsigauti.
„Aš tai traktuočiau kaip tam tikrą informacinę operaciją, vykdomą Rusijos. Jei mes visada sakome, kad Putino režimas iš principo kontroliuoja viską, kas vyksta informacinėje erdvėje, tokie išsišokimai gyvame eteryje nėra atsitiktiniai“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
Tad, pasak jo, tokių M. Chodarionoko pareiškimų nereikėtų sureikšminti.
„Vadinasi, buvo leista taip pasakyti. Tik galima diskutuoti, kokia intencija: vidaus klanų kovos ar Rusijos visuomenės ruošimas radikalesniems sprendimams, kuriuos Kremlius turės priimti artimiausių mėnesių bėgyje, jei jis tikrai norės tęsti karą Ukrainoje“, – komentavo D. Šlekys.
Jis atkreipė dėmesį, kad paprasti rusai jau pradeda patirti sankcijų poveikį, tad Kremliui reikia ieškoti naujų būdų pasiaiškinti.
„Kažkada – anksčiau ar vėliau, argumentas, kad Vakarai kalti, turbūt praras savo didelį efektą ir žmonės pradės dažniau dairytis į Kremlių. Taigi, reikia ieškoti būtų, kaip tuos šokus neutralizuoti, amortizuoti“, – teigė politologas.
Visgi NATO plėtra, kaip laidos vedėjai antrino D. Šlekys, jau yra V. Putino pralaimėjimas.
„Kaip tai bus pateisinta, tai jau Lavrovas meta tą argumentą, kad iš tiesų faktiškai šios valstybės ir taip buvo su NATO“, – pasakojo ekspertas.
Tačiau, anot jo, tai tėra saviapgaulė, nes NATO yra kur kas daugiau nei tik pratybos tarp karinių pajėgų.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su D. Šlekiu klausykite čia:
