Apie tai M. Strioga rašė sekmadienį feisbuke. Savo įrašo pradžioje medikas akcentavo, kad jis nėra nei galimybių paso šalininkas, nei priešininkas, o prie šio dokumento reglamentavimo neprisidėjo.
„Vertinu jį kaip nemalonų, netobulą, bet, ko gero, neišvengiamą politinį sprendimą, priimtą, siekiant įgyvendinti ekspertų rekomendacijas pandemijos valdymui, pagrinde – optimaliam vakcinacijos kampanijos įgyvendinimui.
Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, deja, vieno didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje (profilaktinės vakcinacijos) įgyvendinimui tenka imtis „prievartinio“ pobūdžio priemonių“, – rašė M. Strioga.
Jis teigė, kad praėjusiais metais jam užkliuvo lietuvių saviplaka – „pas mus viskas blogiausia, mūsų valdžia nekompetentingiausia, o ekspertai – kvailiausi“.
„O štai kitur, tai drugeliai skraido, paukščiukai čiulba, ir visi pasišvilpaudami valso žingsneliu skrodžia pandemijos bangas. Bet mums tik taip artodo – kitose šalyse dalis gyventojų taip pat pliekia savo vyriausybes. Tik va klausimas, ar pelnytai...
Nusprendžiau palyginti gerai pažįstamos Prancūzijos kovos su pandemija priemones.
Nepamirškime, kad Prancūzija yra viena autoritetingiausių ES (o ir pasaulio) šalių teisės bei biologijos ir medicinos mokslų srityse: Prancūzijos Konstitucinio Teismo išaiškinimais neretai remiasi EŽTT. 2021-08-05 Prancūzijos KT pripažino pandeminius ribojimus teisėtais;
Prancūzija yra mikrobiologijos ir imunologijos mokslų lopšys.
Taigi, ši šalis turi gilias tradicijas mokslų, kurie neatsiejami nuo pandemijos valdymo, srityse. Tad prancūzų nemokšiškumu čia neapkaltinsi. O gal kas bandys, spjaudamas tiesiai į L. Pastero portretą?“, – dėstė onkoimunologas.
Prieš pateikdamas informaciją apie padėtį Prancūzijoje, M. Strioga taip pat paaiškino, kad ir pats laukia ribojimų pabaigos, tačiau nori parodyti žmonėms situaciją kitur, kad „nesijaustume tokiais vienišais pasaulio nuskriaustaisiais ir nemenkintume savęs, bandydami įsiteigti, kad esame didžiausi pasaulio nevykėliai“.
„Dėl panašių ribojimų vargstame net tik mes ar Prancūzija, bet ir daugelis šalių (žr. 1 nuorodą apačioje). Baigsis pandemija, baigsis ir šie įgrisę ribojimai!
Tikrai nuoširdžiai stebiuosi pasigirstančiais svarstymais, kad pandemijos valdymo priemonės yra „kažkieno“ bandymas mus visus kontroliuoti. Vykime lauk tokias paranoidines mintis, jos tėra išdava įtampos, susijusios su šia du metus besitęsiančia koronos neganda“, – tęsė gydytojas.
Ribojimai ir prievolės Prancūzijoje
M. Strioga išvardijo su pandemijos valdymu susijusius ribojimus Prancūzijoje.
- „Nuo 2021-09-15 Prancūzijoje C19 vakcinacija yra privaloma visiems sveikatos priežiūros specialistams, slaugos ir globos įstaigų darbuotojams bei ugniagesiams.
- Ir ką gi, Prancūzija taip pat turi to nelemto Galimybių paso atitikmenį – Sveikatos pasą (Pass sanitaire).
- Nuo 2021-08-09 Sveikatos pasas taikomas pilnamečiams asmenims.
- Nuo 2021-09-30 Sveikatos pasas taikomas 12-17 metų amžiaus paaugliams“, – išvardijo medikas.
Jis paaiškino ir Prancūzijos Sveikatos paso išdavimo kriterijus. Gyventojams, pasak M. Striogos, reikia atitikti bent vieną iš jų.
„KRITERIJUS: skiepų sertifikatas.
KRITERIJUS: persirgimas C19, patvirtintas PGR ar greituoju antigeno testu (GAT):
- Sveikatos pasas išduodamas, praėjus ne mažiau kaip 11 dienų nuo teigiamo PGR testo ar GAT rezultato;
- Sveikatos pasas galioja ne ilgiau kaip 6 mėn. nuo teigiamo PGR testo ar GAT rezultato.
KRITERIJUS: neigiamas PGR testas ar GAT, atliktas prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui ir galiojantis ne ilgiau kaip 24 val. nuo atlikimo:
- nuo 2022-01-15 šio kriterijaus planuojama nebetaikyti Sveikatos paso išdavimui. Jis jau netaikomas Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kitose ES šalyse“, – atkreipė dėmesį M. Strioga.
Kas laikomi pilnai pasiskiepijusiais?
Onkoimunologas paaiškino ir kas Prancūzijoje laikomas pilnai pasiskiepijęs.
„Pilnai pasiskiepijusiais laikomi asmenys:
- praėjus 7 dienoms po Pfizer, Moderna ar AstraZeneca vakcinos antros dozės įskiepijimo;
- praėjus 28 dienoms po Janssen vakcinos vienos dozės įskiepijimo (nuo 2021-12-15 būtina papildoma iRNR vakcinos dozė, praėjus 1 mėn. po pirmos Janssen vakcinos dozės įskiepijimo);
- praėjus 7 dienoms po bet kurios vakcinos vienos dozės įskiepijimo asmenims, persirgusiems C19 (skiepytis galima, praėjus 3 mėn. nuo patvirtinto užsikrėtimo datos);
- praėjus 7 dienoms po bet kurios vakcinos sustiprinamosios dozės įskiepijimo.
Asmenys, pasiskiepiję ES neregistruotomis C19 vakcinomis (inaktyvuota Sinopharm ar Sinovac vakcina, vektorine Sputnik ar kitomis), pilnos vakcinacijos kriterijus atitinka:
- praėjus 7 dienoms po Pfizer ar Moderna vakcinos vienos dozės įskiepijimo, jei asmuo turi oficialų dokumentą, patvirtinantį prieš tai atliktą pilną vakcinaciją Sinopharm ar Sinovac vakcina;
- praėjus 7 dienoms po pilnos (2 dozių) vakcinacijos Pfizer ar Moderna vakcina, jei asmuo nebuvo pilnai paskiepytas Sinopharm ar Sinovac vakcina ar neturi tai patvirtinančio oficialaus dokumento, arba jei buvo paskiepytas Sputnik ar bet kuria kita ES neregistruota vakcina“, – paaiškino M. Strioga.
Revakcinacija
Gydytojo teigimu, revakcinacijai Prancūzijoje taip pat taikomos tik iRNR vakcinos – Pfizer ir Moderna (pusė dozės).
- „Sustiprinamoji vakcinos dozė galima praėjus 3 mėn. po pilnos vakcinacijos ar persirgimo, ir turi būti atlikta ne vėliau kaip per 7 mėn.
- Nuo 2021-12-15 vyresniems nei 65 metų asmenims Sveikatos pasas galioja tik gavus sustiprinamąją vakcinos dozę nustatytu periodu.
- Nuo 2021-12-15 visiems suaugusiems asmenims, pasiskiepijusiems viena Janssen vakcinos doze, Sveikatos pasas galioja tik gavus papildomą iRNR vakcinos dozę, kurią būtina įskiepyti po 1 mėn. Sustiprinančioji dozė gali būti įskiepyta po 3 mėn., bet ne vėliau kaip po 7 mėn.
- Nuo 2022-01-15 visiems suaugusiems asmenims, pilnai pasiskiepijusiems Pfizer, Moderna ar AZ vakcina ir praėjus 7 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, Sveikatos pasas galios tik gavus sustiprinamąją dozę.
- Jaunesniems nei 30 metų asmenims revakcinacijai Prancūzijoje rekomenduojama Pfizer vakcina, nes, jų duomenimis, miokardito rizika yra maždaug 5 kartus mažesnė nei naudojant Moderna vakciną“, – rašė M. Strioga.
Vietos, kuriose reikia Sveikatos paso
Medikas taip pat pateikė sąrašą vietų, kuriose Prancūzijoje prašoma Sveikatos paso.
- „Mugės, parodos, konferencijos.
- Laisvalaikio, pramogų ir kultūros vietos (teatrai, pramogų parkai, koncertų salės, festivaliai, bibliotekos, sporto salės, baseinai, slidinėjimo kurortai, kino teatrai ir kt.).
- Maitinimo įstaigos (kavinės, restoranai ir kt.), išskyrus kolektyvinį maitinimą, patiekalų pardavimą išsinešimui, profesionalų maitinimą viešajame transporte, kambarių aptarnavimą viešbučiuose bei viešbučių svečių maitinimą jų restoranuose ir baruose, nekomercinį maitinimą, ypač nemokamą maisto platinimą.
- Tolimojo susisiekimo kelionės šalies teritorijoje (skrydžiai, greitieji, tarpmiestiniai ir naktiniai traukiniai, tarpregioniniai autobusai).
- Sveikatos, socialinių ir medicinos paslaugų įstaigos:
- žmonėms, lydintiems ar lankantiems jose aptarnaujamus asmenis;
- žmonėms, kurie atvyksta planinei neskubiajai medicinos pagalbai.
- >20 000 kvadratinių metrų ploto prekybos centrai (departamento prefekto sprendimu).
- Prefektai gali nustatyti Sveikatos paso reikalavimą susibūrimo vietose arba renginių metu, pavyzdžiui, turguje.
- Sveikatos pasas būtinas ir personalui, dirbančiam visose aukščiau paminėtose vietose“, – pridūrė M. Strioga, pateikdamas nuorodas į informacijos šaltinius anglų ir prancūzų kalbomis.
