Tai jau ne pirmieji pokyčiai prezidento komandoje, o galimų priežasčių politologas Ramūnas Vilpišauskas mato ne vieną.
„Manau, kad tokie pokyčiai rodo, kad dalis prezidento komandos žmonių nemato prasmės šiame darbe ar tiksliau tie rezultatai, kurie yra pasiekiami dirbant prezidento komandoje, neatsveria tos įtampos, kuri ateina su dėmesiu šiai institucijai, su viešomis diskusijomis. Galbūt prieš ateidami dirbti į šią instituciją jie galimai nebuvo apgalvoję, ką reiškia darbas tokioje komandoje. Nes dažnai iš išorės atrodo kitaip tiek galimybės daryti įtaką politiniam procesams, ypač tiems, kurie siekia apčiuopiamų darbo rezultatų, gali būti nelengva, be to, visada gali būti vidinių komandos nesutarimų, apie kuriuos mes galime nežinoti“, – sako R. Vilpišauskas.
Anot jo, žmonės, kurie pasitraukė iš Nausėdos komandos, galimai turėjo labai skirtingas priežastis.
„Įprasta, kad žmonės keičia darbus ir kartais patarėjų grupių vadovai neišdirba visos kadencijos su prezidentu, kartais jie gauna kitų pasiūlymų. Kai kam pritrūksta prasmės ir apčiuopiamų rezultatų tokiame darbe, kartais gali būti ir tiesiog nepritariama tam tikroms pozicijoms, sprendimams.
Bet ta kaita, kurią mes matome dabar nuo 2019 metų vidurio, kai prezidentas Nausėda pradėjo eiti šias pareigas, yra santykinai didelė, santykinai dažna ir ypač kalbant apie komunikacijos pusę. Tai signalizuoja apie tam tikras bėdas, sunku pasakyti, kiek tos bėdos susijusios su paties prezidento nuostatomis, politinės patirties stoka, kiek tai susiję su pačios komandos dermės trūkumu dirbant su prezidentu.
Turbūt tie žmonės, kurie pasitraukė iš prezidento Nausėdos komandos, turi ir skirtingas priežastis, nes žmonių buvo įvairių ir iš skirtingų sričių“, – sako pašnekovas.
Paklausus, kokie galėjo būti sprendimai, dėl kurių vienas ar kitas prezidento komandos žmogus galėjo pasitraukti, R. Vilpišauskas tikino, kad turbūt atsakymų galima būtų ieškoti būtent komunikacijoje.
„Kadangi mes daugiausia matome, kaip keičiasi už viešuosius ryšius, komunikaciją atsakingi žmonės, gali būti, kad nesutariama dėl prezidento komunikacijos, dėl pagrindinių žinių, dėl formuluočių, reaguojant į aktualius įvykius, dėl paties reagavimo, kada daugiau ar mažiau reaguoti, nes ne kartą atrodė, kad prezidentas arba reaguoja pavėluotai, arba po to reaguoja perlenktai aktyviai ir taip vis dar lyg ir ieško savo, kaip prezidento, vaidmens“, – svarstė R. Vilpišauskas.
Anot jo, gali būti, kad ir ateityje matysime dar nemažai pokyčių.
„Kol kas atrodo, kad tikėtina, kad bus daugiau to paties, ką matėme iki šiol, nes žmonės keitėsi skirtingi ir buvo atsakingi už komunikaciją, buvo šioje srityje patyrusių. Abejoju, ar dabar bus galima kalbėti apie stabilią komandą, kuri dirbs iki prezidento kadencijos pabaigos. Daug kas priklausys ir nuo paties prezidento, į kokius patarimus jis įsiklausys, kiek jis nori užimti diskusijoje vieną ar kitą poziciją.“
„Nematau pagrindo tikėtis stabilaus komandos darbo iki prezidento kadencijos pabaigos“, – laidos pabaigoje pridūrė pašnekovas.
Pernai birželį Prezidentūrą paliko vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas bei Teisės grupėje dirbusios patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė.
