Rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius laidoje tikino, jog tokios istorijos kaip ši – pavyzdys, kaip Vakarai patys duoda kozirius Rusijos prezidentui V. Putinui į rankas.

„Esminis dalykas, kad ką supranta būtent Rusija apie vakarus ir jų veikimo principus, net geriau už mus pačius. Ir čia aš sugrįšiu į mūsų šiandienos situaciją. Šiandien Lietuva stojo į Baltarusijos režimo pusę, Lietuva, kuri pati tiek laiko skelbė, kaip mes kovojame ir panašiai. Ji stojo, pabrėšiu, ne tik į Baltarusijos režimo pusę, ji stojo prieš JAV“, – apie „Lietuvos geležinkeliai“ pranešimą, kad dar visą gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą bus gabenamos „Belaruskalij“ įmonės trąšas sakė. M. Laurinavičius.

Rytų politikos ekspertas stebėjosi, kad Lietuva vietoje to, kad sankcijas vykdytų, ji toliau veža krovinius.

„Čia yra tas dalykas, kaip, deja, veikia vakarai ir mes. Ir tai suteikia visus kozirius V. Putinui daryti ką tik jis nori. Jeigu jau Lietuva, nes mes visada ir save pozicionuojame, nes esame gerokai pažengę tuo keliu, geriau suprantame grėsmes ir esame mažiau pažeidžiami. Tai kaip tas mechanizmas gali veikti vakaruose?“ – klausimą kėlė M. Laurinavičius.

Šią situaciją M. Laurinavičius apibūdino kaip visišką „Lietuvos užsienio politikos bankrotą“.

„Taip, tai yra tos pačios tendencijos, kuri yra vakaruose dalis, tą reikia pripažinti“, – dar pridėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.

D. Jakniūnaitė teigė, jog situacijos bankrotu nevadintų, bet ir ją nustebino toks elgesys.

„Fiasko manau, kad yra šioks toks. Ypatingai turint mintyje vertybinės politikos kontekstą“, – aiškino ji.

„Belaruskalij“

„Tai nėra derybos“

VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė, įvertindama JAV ir Rusijos vadovų Vladimiro Putino ir Joe Bideno derybas teigė, jog JAV ir Rusijos vadovų derybose svarbiausia, kad tai įvyko.

„Susitikimas įvyko su rezultatu, kurį mes buvome paruošti gauti – jau kelios dienos prieš abi pusės kartojo teiginius, kuriuos jos ruošiasi pasakyti. Tai pats faktas, kad įvyko susitikimas yra pats svarbiausias dalykas, iš kurio vėliau jau galime traukti kitas implikacijas, bet pasakymas ir yra – vieni nubrėžė savo linijas, kiti – savo.

Galima paminėti, kad iš Rusijos pusės spaudimas dar didesnis dėl NATO plėtros Ukrainoje. Bet ir dėl bendrai NATO veiksmų Ukrainoje, kuri, kaip teigiama, padidintų pačios Rusijos nesaugumą. Tos linijos brėžimas iš Rusijos pusės yra gerokai tvirtesnis, griežtesnis“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį tikino D. Jakniūnaitė.

Politologė pabrėžė, jog negalima sakyti, kad šių derybų metu buvo kažkas išspręsta, nes „realiai dėl nieko nebuvo susitarta“.

„Tik apsikeista pozicijomis“, – išvadą darė D. Jakniūnaitė.

M. Laurinavičius laidoje teigė, jog V. Putino ir J. Bideno pokalibiai yra visiškai normali diplomatinė praktika.

„Tai yra bandymas išspręsti tą saugumo situaciją susidariusią, bandymas pasakyti tą tiesiogiia lyderiui, kuris tą padėtį eskaluoja, kad tas neduos rezultatų. Bet iš esmės rezultatų nedavė ir negalėjo duoti pats susitikimas“, – teigė M. Laurinavičius.

Rytų politikos ekspertas teigė nematantis ženklų, kad įtampa slūgtų.

„Atvirkščiai, ji turi tendencija didėti. Nes mes turime situaciją, kai V. Putinas savo tikslų nepasiekė. Ta jo strategija ji numato eskalavimą iki paties aukščiausio laipsnio. (…) Tikrai mes negalime tikėtis, kad net nepasiekęs net tarpinių tikslų V. Putinas imsis deeskalacijos. Kad jam dar kartą buvo susmaigstytos vakarų vėliavėlės, ką jis gali prarasti yra gerai. Bet daugiau aš tikrai nematau nieko, kas mums leistų kalbėti apie didesnę deeskalaciją“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino M. Laurinavičius.

Joe Bidenas, Vladimiras Putinas

D. Jakniūnaitė taip pat sutiko, kad įtampa keliama siekiant atkreipti dėmesį.

„Man atrodo, kad Rusija pasiekė šito, niekas turbūt negalvojo, kad šiemet dar įvyks J. Bideno ir V. Putino pokalbis toks skambus. (…) Tos įtampos kėlimas reikalingas ne tik nubrėžti tas „rusiškas“ linijas, bet vis nuolatos priminti ir parodyti pačiai Amerikai, kad Rusija yra, jos negalima ignoruoti“, – Žinių radijo eteryje teigė VU TSPMI profesorė.

„Manau, kad tikslas buvo gauti susitikimą, jis buvo gautas. Galima tai vadinti laimėjimu, galima ir ne. Bet dėmesys atkreiptas. Klausimas dėl ko ir kas po to seks, kokie čia tikslai būti, čia daug visokių spekuliacijų gali būti“, – sakė D. Jakniūnaitė.

M. Laurinavičius teigė, jog iš retorikos sunku bus nustatyti, kuri šalis – JAV ar Rusija viena kitai nusileido.

„Reikia žiūrėti į veiksmus. Mes iš tos retorikos, kuri iš vienos ar kitos pusės eina mes tikrai nieko nepamatysime. Mes galime pamatyti tik kalbėdami apie realius veiksmus. Sakykime, jei prasideda deeskalacija, tada turime kelti klausimą, kas V. Putinui yra realaus pažadėta. Žinant šitą režimą, nepasiekęs bent esminių savo tikslų, nebūtinai galutinių, bet esminių šis režimas keisti savo poziciją. Bet esminės jų strategijos tai nekeičia, jiems ne to reikėjo“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

„Jie iš tiesų nori susitarti dėl naujos pasaulio tvarkos“, – apie galimus Rusijos siekius kalbėjo Rytų politikos analitikas.

„Tai yra svarbu. Ir tas bandymas nubrėžti liniją Ukrainoje, kad vakarai pažadėtų, jog ji nebus priimama į NATO, nėra blefas, tai jiems svarbu. Bet tikslai galutiniai yra dar didesni. Ne Ukraina yra esminis Rusijos tikslas yra susitarti su globalių žaidimo taisyklių“, – savo požiūrį Žinių radijo laidoje dėstė M. Laurinavičius.

Pašnekovas dar dėstė, kad kol Rusija laukia, kol vakarai priims jų raudonas linijas, bet jie nėra pasirengę priimti vakarų raudonųjų linijų.

„Čia žaidimas su blefo elementais, bet tai nėra derybos“, – teigė M. Laurinavičius.

VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė teigė, jog JAV yra svarbus stabilumas Europoje.

„Ir vienas iš nestabilumo kūrėjų yra Rusija ir jos agresyvus santykis su Ukraina“, – teigė pašnekovė.

Ji dar papildė M. Laurinavičiaus poziciją sakydama, kad Rusijai svarbu dalyvauti sprendžiant dėl pasaulio tvarkos.

„Būtent dėl to, kai sakau Rusija siekia ir gavo, ji nori, kad būtų kalbamasi su ja. (…) Tai yra daug didesnis geopolitinis žaidimas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė D. Jakniūnaitė.

„Esmė, kad Rusijos nukenksminimas, ypatingai jos eksporto kai kurių dalykų užkirtimas sukelia pasekmės Europoje. Tokių gąsdinimų irgi prasidėjo“, – teigė ji.