VSD trečiadienį paviešino ir vieną konkrečią istoriją, kai Lietuvos pilietis daugiau nei dvi savaites buvo laikomas šalyje, tardomas, prieš jį smurtaujama. Politologas V. Jurkonis pabrėžė, jog tiek Rusija, tiek ir Baltarusija priešiškai žiūri į Lietuvą.

„Tiek Rusija, tiek Baltarusija, suprantame, yra valstybės, kurios priešiškai žiūri į Lietuvą, savo ruožtu gaunasi tada taip, kad Lietuvos piliečiai, keliaujantys į tas valstybes turi gerai pagalvoti, ar nebus bandoma jais pasinaudoti, juos padaryti įkaitais. Man atrodo, kad Baltarusijos ir Rusijos režimų mąstyseną labai gerai atspindi prieš daugiau nei metus įvykusi „Ryanair“ lėktuvo pagrobimo istorija“, – sakė politologas.

Delfi primena, kada tada į Vilnių skrendantis keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske.

„Tas kelias valandas ir Lietuvos piliečiai, buvę tame lėktuve, galėjo pajusti, ką reiškia būti įkaitais režimo rankose. Klausimas, ar tie patys žmonės savo noru keliautų į Baltarusijos ar Rusijos teritorijas po tokio įvykio. Tokių epizodų yra buvę ir ne vienas“, – sakė laidos „Delfi rytas“ pašnekovas V. Jurkonis.

Jis teigė, jog tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos režimai yra kovingai nusiteikę Baltijos šalių atžvilgiu.

„Ir tas reiškia, kad yra tam tikros grėsmės, kai net paprastais piliečiais gali būti bandoma pasinaudoti“,– teigė VU TSPMI politologas.

V. Jurkonis pažymėjo, jog į Baltarusijos teritoriją vis dar keliauja nemažai lietuvių po to, kai režimas pakeitė tvarką ir į šalį lietuviams galima patekti be vizos.

Kokie galimi scenarijai?

Politologas laidoje „Delfi rytas“ vardijo galimas provokacijas priešiškai nusiteikusiose šalyse.

„Kas gali įvykti? Gali įvykti ir paprastas pokalbis, jeigu vykstate su nakvyne – gali būti užfiksuoti dalykai video kameromis, gali būti žmonės, kurie pasirodys kaip malonūs, išgeriant bokalą alaus ar pasikalbant restorane. O pasirodo, kad kažkas ten vyko veiklą ir bando įeiti su jumis į kontaktą.

Taip pat užimantiems tam tikras pareigas žmonėms, atsimenu, buvo vienas epizodas su Lietuvos policijos pareigūnu, kuomet buvo rastos neva narkotinės medžiagos. Kitaip tariant, jos buvo pakištos. Technikų yra įvairių“, – pasakojo politologas V. Jurkonis.

Jis teigė, jog nereiškia, kad tokie scenarijai atsitiks su kiekvienu į Rusiją ar Baltarusiją keliaujančiu Lietuvos piliečiu.

„Mes vis tiek kalbame apie santykinai nedidelę dalį žmonių, kurie yra rizikos zonoje. Ir žmonių patirtys gali būti skirtingos. Bet tuo pačiu bet kuris potencialiai keliaujantis į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją, net ir jeigu jie neužima kažkokių pareigų, jie gali tapti taikiniu. Ir netgi jei ta galimybė yra 2 ar 5 procentai – ar tikrai verta dėl to rizikuoti“, – klausimą kėlė VU TSPMI politologas V. Jurkonis.

Laidos „Delfi rytas“ pašnekovas teigė, jog gali būti naudojama ir kompromituojanti medžiaga, incenizuojamas žmogaus įvykdytas nusikaltimas.

„Tampi tada savotišku tų tarnybų įkaitu. Jie sako, kad užmerks į visai tai akis, bet reikia palaikyti nuolatinį kontaktą. Kartais žmonės gali net nesuprasti, kad bendrauji su kitos valstybės pareigūnais. Gal net susidraugavai ir dar periodiškai per socialinius tinklus ryšį palaikai, žmogaus klausia apie politinius įvykius Lietuvoje. Taip įeinama į tam tikrą pasitikėjimo režimą, kuris atrodo kaip eilinis dalykas“, – sakė V. Jurkonis.

Jis teigė, jog jei yra atsitiktinumo, ar keistų aplinkybių jausmas, „tai dažniausiai turėtų būti tam tikra raudona vėliava, kad kažkas vyksta ne taip“, sakė politologas V. Jurkonis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją