Rytų politikos ekspertas Marius Laurinavičius laidoje teigė, jog nepasitikėti JAV žvalgybos duomenimis šio karo metu nėra nė mažiausio pagrindo.
„Mes jau tiek kartų įsitikinome, kad tai, ką JAV žvalgyba skelbia apie Rusijos planus nuo dar prieš karą yra tai, kas galiausiai įvyksta. Tai tą informaciją reikia vertinti tikrai rimtai“, – sakė Rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius.
Jo teigimu, pranešimai iš JAV apie tolesnius Rusijos veiksmus atrodo pakankamai logiški.
„Nes Rusijai reikia kažkokių pergalių, kurių pasiekti ji nesugeba. Surengusi kažkokius tariamus referendumus jie galės paskelbti apie tai, nepaisant to, kad tai nėra kažkas realaus. Bet jie galės paskelbti, kad štai – mes jau prisijungėme dar kažkokias teritorijas. Ir tai jau yra pergalė“, – kalėjo M. Laurinavičius.
Svarstydamas, kodėl Kremliui to reikėtų, rytų politikos ekspertas teigė, jog Rusija jau yra pripažinusi buvusių Donecko ir Luhansko sričių teritorijas savomis.
„Ne tai, ką jie buvo užėmė 2014 metais. Tai žymiai didesnes teritorijas jie yra pripažinę kaip nepriklausomas respublikas. Dabar jas paskelbdami Rusijos teritorija, jeigu įvyktų referendumas, būtų formali aneksija, tai čia jau būtų Rusijos teritorija. Ir tai jiems būtų dar vienas net nepateisinimas, bet postūmis tolesniam karui“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
Jis savo teiginius iliustravo klausimu – „kaip Rusija gali neginti neva savų teritorijų?“.
„Jau tada ir žmonėms yra dar labiau paprasčiau paaiškinti, kad tiesiog yra privaloma ginti nuo fašistų savo teritorijas. Tikslų tikrai tokių gali būti. Ir tas scenarijus man yra pakankamai tikėtinas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė M. Laurinavičius.
Žinių radijo pašnekovo teigimu, surengti tokius referendumus prireiks daugiau laiko.
„Matyt, kad referendumai vyks vėliau. Bet čia viskas sukasi aplink tą gegužės 9–ąją dieną. Jiems reikia kažką tai datai pranešti. Visai tikėtina, kad su tuo yra susiję“, – svarstė M. Laurinavičius.
Ieško pateisinimų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas laidoje kalbėjo, jog teisine prasme viskas čia yra aišku.
„Tai yra agresijos tąsa. O aneksija yra vienas į agresijos aktų. Ir bet kurios teritorijos aneksija, ar jų paskelbimas pseudo–nepriklausomais per vadinamąjį referendumą yra vienas iš agresijos aktų ir tiek. Ir marionetiniai dariniai, manau, kad nieko neapgaus.
Bet kas realiai vyksta – dar kartą pasitvirtina, jog yra įgyvendinama rusų pasaulio ideologija, kuria ir grindžiama visa ši agresija. Bet, aišku, šiek tiek improvizuojant“, – teigė D. Žalimas.
Jo teigimu, tikėtino, jog pradiniuose Rusijos karo Ukrainoje planuose to nebuvo.
„Galbūt pradiniuose planuose buvo visa Ukrainą padaryti subordinuota valstybe ir tiek. Bet man tai primena karštligišką improvizaciją, mėginant išsaugoti savo veidą – kad kažkokias teritorijas vienaip ar kitaip prisijungti. (…) Viskas priklausys nuo sėkmės arba nesėkmės karo lauke, ar tie referendumai apskritai įvyks. Mes tikrai negalime žinoti, kokia padėtis karo lauke bus gegužės viduryje. Bet akivaizdžiai yra įgyvendinama rusų pasaulio doktrina, teigiant, kad Rusija turi teisę prisijungti bet kurią buvusią Sovietų sąjungos teritoriją“, – kalbėjo VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.
Žinių radijo pašnekovas D. Žalimas teigė, jog agresoriai neatranda nieko naujo ir bando imituoti demokratinį procesą.
„Kodėl jie tai daro? Negaliu pasakyti, sau paaiškinimo neturiu, kodėl čia tokia inercija. Aišku, kaip jie ieško pateisinimų, neva yra žmonių, kurie iš tikrųjų nori prisijungti. Ir būtent tam visas spektaklis ir yra skirtas“, – svarstė D. Žalimas.
Karui Rusija nėra pasirengusi
Rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius teigė, jog realią situaciją karo lauke pakankamai tiksliai galima žinoti iš vakarų pranešimų. Nėra didelio pagrindo abejoti ir ukrainiečių teikiama informacija.
„Yra akivaizdu, kad jokių laimėjimų fronte Rusijai pasiekti nesiseka, jau net ir kalbant apie Donecką ir Luhanską. Apie sostinę ir kitus dalykus mes jau seniai nebešnekame. Net ir iš to prognozuoto milžiniško puolimo Donbaso regione, tie puolimai vyksta, bet Rusijai pasistūmėti kažkur ženkliai nepavyksta jau pakankamai ilgą laiką“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Jis teigė, jog tai rodo, kad Rusija nėra pasirengusi šitam karui.
„Ir karo metu net persigrupuojant, pritraukiant naujus resursus – žmogiškieji ar technikos. Tai nėra lengva padaryti. Rusijos kariuomenės būklė irgi rodo, kad ji yra pakankamai demotyvuota, demoralizuota. Ir tas karas jiems nesiseka. Mes galime daryti išvadas įpusėjus trečiam mėnesiui“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ sakė M. Laurinavičius.
Rytų politikos ekspertas teigė, jog tikrieji Rusijos karo pajėgumai jam buvo aiškūs nuo pat pirmosios karo dienos.
„Aš tada sakiau, kad šio karo Rusija laimėti apskritai neturi galimybės. Tai dabar mes tą situaciją tikrai matome – jie laimėti karo galimybių neturi. Bet nereikia apsigauti, kad būtinai tas karas turi greitai baigtis.
Netgi atvirkščiai – Rusija turi galimybių ginti tas pozicijas, kuriose jie yra dabar. Ir su Ukrainos kontratakomis jau gali būti sudėtingiau. O visi karo ekspertai vienu balsu sako, kad dar nei viena valstybė karo nelaimėjo tik gindamasi“, – laidoje priminė M. Laurinavičius.
Ekspertas prognozavo, kad karas Ukrainoje tikrai gali užsitęsti.
„Bet galimybių, kad Rusija jį kaip nors laimėtų, mano manymu šiuo metu nebėra jokių. O ir Rusijos ištekliai akivaizdžiai mažėja. (…) O ukrainiečių ištekliai didėja“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė analitikas.
Paklaustas, ar yra šansų, kad Rusijos Federacija bandys ir norės užgesinti aktyvią karo fazę, M. Laurinavičius teigė, jog kažkada tas momentas tikrai ateis.
„Čia tik galime spėlioti, kada. Manyčiau, kad situacija yra tokia, kad jie pradės tikrai stabdyti tą karą tik tada, kai visiškai nebesugebės kariauti, kai nebeturės jokių jėgų kariauti. Manau, kad jei mes kalbame ne apie kažkokius laimėjimus fronte, Rusijos užimamas naujas teritorijas, tikrus laimėjus, o apie gynimą tų pozicijų, kuriose jie yra, tai dar tikrai gali užtrukti pakankamai ilgai, kol ukrainiečiai bus pajėgus kontratakuoti ir tai daryti taip, kad iš tikrųjų išlaisvintų užimtas teritorijas. Tai tas tikrai gali užsitęsti“, – prognozėmis Žinių radijo laidoje dalijosi M. Laurinavičius.
Jis laidoje įvardino ir pagrindinę Rusijos klaidą – karas nebuvo pradėtas kariškių sprendimu.
„Tai buvo politinis sprendimas, tikintis, kad karas bus laimėtas per 2 ar 3 dienas. Ir kariškiai ir toliau daug adekvačiau vertina padėtį, bet ne jie priima sprendimus šioje valstybėje“, – kalbėjo rytų politikos analitikas M. Laurinavičius.
Greito režimo žlugimo nereikėtų tikėtis
VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas laidoje citavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos pareiškimus, kad taika su Rusija šiuo metu nėra įmanoma.
„Ir vienintelė išeitis yra Rusijos kapituliacija. Mes čia suprantame, kad visa tai susiję ir su tam tikromis informacinėmis žinutėmis karo metu. Mes turbūt būtume naivūs, jeigu įsivaizduotume aktą, kuris vadintųsi kapituliacijos ir jis pasirašomas.
Turbūt vis dėl to ne. Ir kažkada vėliau taikos sutartis bus, bet geras klausimas – kokiomis sąlygomis. Matant dabartinę situaciją – tai rusai nėra patys linkę į jokias realias derybas. Vienintelis dalykas, kurio jie dabar reikalauja yra visiška Ukrainos kapituliacija. Bet tokiomis sąlygomis nematau jokių perspektyvų jokioms realioms deryboms. Galbūt lokaliai dėl pavienių ir lokalių humanitarinių koridorių, bet tai nėra tos derybos apie kurias mes čia įsivaizduojame“, – laidoje sakė D. Žalimas.
Jis ragino nusiteikti pakankamai ilgai truksiančiam karui.
Rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius laidoje teigė netikintis pareiškimais apie tai, jog šaldytuvui pradėjus laimėti prieš televizorių, Rusijoje įvyks pokyčiai.
„Manipuliaciją visuomenės šis režimas yra įvaldęs iki aukščiausio rango meistriškumo ir niekas jiems negresia. Bet čia yra kiti dalykai. Manau, kad karas baigsis, nebūtinai tuo pačiu metu, bet pasekmė karo bus šio režimo žlugimas dėl vidinių priežasčių“, – kalbėjo jis.
Žinių radijo „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog daugelis klaidingai įsivaizduoja situaciją Rusijoje.
„Tai nėra monolitinė struktūra, Putinas nėra caras, o tik mafijos krikštatėvis. Ir jau dabar yra daugybė to režimo dalių, kurių interesams karas prieštarauja. Tai ideologijai tikrai neprieštarauja, vienas už kitą jie nei kiek nėra geresni, nedarykime tos klaidos įsivaizduodami, kad yra geresnė režimo dalis, mažesni nusikaltėliai.
Ne, jie visi tokie patys nusikaltėliai. Tik vieni yra daugiau racionalūs, kiti – mažiau. Šiuo metu pačiame režime matoma daugybė ženklų trūkinėjimo paties režimo viduje. To, aišku, nereikėtų tikėtis greitai, tai neįvyksta nei rytoj, nei poryt. Bet jie atves prie šio režimo žlugimo“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius.
