Nuotoliniame Vyriausybės pasitarime premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pirmadienį nebus svarstoma ar priimta jokių karantino pokyčių. Bus tik įvertinama situacija.
Naujausia informacija
Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis Vyriausybės pasitarime pristatė naujausią statistinę informaciją.
„Reikėtų pasidžiaugti, geros naujienos, visi jaučiame, kad tiek naujų atvejų, tiek teigiamų tyrimų procentas krenta. Atvejų vidutinis skaičius nukrito beveik 3 kartus, nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., teigiamų atvejų skaičius – pusiau. Mes dabar esame kažkur lapkričio pradžios lygyje“, – sakė jis.
A. Šimaitis teigė, kad nors situacija gerėja, bet skaičiai dar neleidžia sakyti, kad pandemija yra valdoma.
„Praeitą savaitę grįžome porą mėnesių atgal pagal mirčių skaičių. Nei vieną kartą praėjusią savaitę nemirė daugiau nei 37 asmenys. Tai tvirtina mažėjimo tendencijas“, – sakė duomenų ekspertas.
Vyriausybės ekspertas sakė, jog fiksuojamas ir didelis mobilumo kritimas.
„Paskutinėmis dienomis mobilumas šiek tiek pakilo, po švenčių žmonės grįžta į darbus“, – situaciją vertino jis.
A. Šimaitis aiškino, kad pandemijos rodikliai gerėja beveik visoje šalyje.
„Ta kryptis, kuria juda visi mūsų parametrai yra teigiama. Galime teigti, kad tendencija tvari, jau 17 dienų turime neigiamą pagreitį“, – Vyriausybės pasitarime sakė A. Šimaitis.
Jis teigė, kad Lietuva dabar yra „eksponentinio kritimo“ fazėje.
„Kiek mums trūksta? Mes dabar turime apie 1000–1100 atvejų vidurkį. Tai jei mes išlaikome dabartinį kritimo tempą, tai vasario antroje pusėje būtų pasiekta 200 atvejų per dieną riba. Tai, ką mes turėjome spalio mėnesį. Jeigu mes sumažiname kritimo greitį, tada 200 atvejų riba nusikelia į gegužės mėnesį“, – koronaviruso pandemijos dinamiką komentavo ekspertas.
A. Šimaitis tikino, jog skaičiai labai netoli kontroliuojamos situacijos ribų.
„Reikia labai atsargiai žiūrėti ir jo nesulėtinti, visai netoli tie skaičiai, kai situaciją jau kontroliuojama“, – sakė jis.
Ekspertas teigė, kad net ir dar viena banga, esant mažesniems pandemijos skaičiams nebus tokia skaudi, nei prie gana aukštų rodiklių.
Visgi, ekspertas aiškino, jog situacija dar nėra gera ligoninėse.
Palaikymo burbulai – jau dabar
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė pristatė ekspertų grupės pasiūlymus Vyriausybei.
„Nepaisant gerėjančios situacijos, vis dar esame D scenarijuje, tas niūriausias scenarijus. Ir kaip dabar mes pereisime į C ir B scenarijus? Mūsų siūlymas yra, kad laikomės tos žemutinės ribos intervalo. (…) Tai jei pasiektas 999 atvejų vidurkis, tai siūlome sulaukti žemesnės ribos“, – Vyriausybės pasitarime ekspertų pasiūlymus įgarsino R. Kalėdienė.
Ji teigė, kad jau dabar būtina planuoti švelninimus ugdymui, verslui, bet tam reikia labai aiškios testavimo strategijos.
Ekspertai siūlė ir toliau išlaikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Taip pat ir toliau taikyti tokius pat draudimus paslaugų sektoriui.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius Vyriausybės pasitarime teigė, kad atlaisvinimų pradžia turėtų būti kovo mėnesį, norint išvengti trečiosios koronaviruso bangos.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis Vyriausybei vėl priminė apie palaikymo burbulų idėją. Jei šis pasiūlymas Vyriausybės būtų palaimintas, vieno asmens namų ūkiui būtų leidžiama bendrauti su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
Abu palaikymo burbulai įsipareigotų neturėtų jokių kitų artimų kontaktų už jų ribų.
„Šitą palaikymo burbulą mes siūlytume įteisinti jau dabar“, – Vyriausybės pasitarime sakė P. Skruibis.
Prioritetas – mokyklų atidarymui
P. Skruibis atkreipė dėmesį, kad 25 tūkst. bendrojo ugdymo mokinių mokantis nuotoliniu būdu reikalinga mokymosi pagalba.
„Mes vieningai pritariame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui, kad tiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas mokykloje. (…) Tam jie turėtų erdvę, kompiuterį, interneto ryšį. Taip pat ten turėtų būti užtikrinamas maitinimas, nes daliai jų priklauso nemokamas maitinimas“, – pasiūlymą pateikė P. Skruibis.
Jis teigė, kad situacijai gerėjant ir artėjant prie scenarijų C, mokyklų atidarymas turėtų būti pirmas prioritetas, kuriam reikia ruoštis vakcinuojant mokytojus, vyresnių klasių moksleivius ir įdiegus mokytojų ir mokinių testavimą. Atidarymas turėtų vykti palaipsniui: iš pradžių pradinukams ir abiturientams, tada kitiems moksleiviams.
Veiksmų planas ugdymo įstaigoms
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Bernotas išvardijo visas priemones, kurias būtina užtikrinti prieš mokyklų atidarymą.
„Mūsų pirmas tikslas bandant atidaryti mokyklas, kas reikalaus tikrai labai daug pastangų – tai išlaikyti jas švarias, dabar jos tokios, nes tuščios (…) Pirmas žingsnis – neigiamas PGR testas, siūlyčiau dvi dienas prieš pirmą kartą grįžtant į mokyklą moksleiviams, pedagogams, pagalbiniam personalui padaryti testą. Neigiamą testą gavę moksleiviai grįžta į mokyklas, teigiamą atsakymą gavę – dar 10 dienų izoliuotis“, – sakė jis.
T. Bernotas teigė, kad turi būti labai aiškios taisyklės ir jos turi veikti, neleidžiant į mokyklas patekti simptomus jaučiantiems asmenims.
„Antras siūlomas žingsnis – pedagogų rizikos ir rolės pernašos grandinėje mažinimas. Labai svarbi rolė būtų ugdymo įstaigų darbuotojų ir pedagogų vakcinacija. O prieš ateinant skiepams, pedagogams siūlyčiau darytis serologinius tyrimus“, – pasiūlymus aptarė jis.
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas teigė, kad turi būti kuo mažesnis kontaktas tarp moksleivių, kaukės privalomos visiems, tik ne darželinukams.
Jis aiškino, jog greitaisiais antigenų testais turėtų būti tiriami visi moksleiviai 2 kartus per savaitę.
Mokyklos, anot T. Bernoto, atsidarytų keliais etapais.
Atidarymo fazės A metu į mokyklas būtų sugrąžinti moksleiviai, kuriems reikia pagalbos (jų apie 25 tūkstančių) ir apie 2500 mokytojų.
„Tai būtų pilotinė fazė, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta“, – sakė medikas.
Jiems 2 dienas prieš grįžtant į švietimo įstaigas, turėtų būti imami tepinėliai testams.
Savivaldybės turės užtikrinti tepinėlių surinkimą. Tai galėtų daryti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai arba būtų apmokomi ugdymo įstaigų darbuotojai.
Judėjimo ribojimai galėtų būti koreguojami
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė klausė, kada ekspertų nuomone, būtų galima atlaisvinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
„Gal jis galėtų būti tam tikrais etapais sudėliotas? Gal pirmiausia žiedinėse savivaldybėse, gal tam tikras dienas. Tai kelia labai daug diskusijų“, – teigė ministrė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius Vyriausybės pasitarime aiškino, kad didžiausia rizika ir toliau yra socialiniai kontaktai.
„Pirmiausia dėl laisvinimo daugybė modeliavimų yra atlikta pasaulyje, vienas iš artimesnių – Vokietijoje. (…) Jis rodo, kad socialinių kontaktų atnaujinimas padidina nuo 108 iki 150 procentų naujų atvejų skaičius. Kitas pagal poveikį yra edukacinių institucijų atidarymas, jis naujų atvejų skaičių padidina nuo 34 iki 46 procentų. (…) Mažmeninė prekyba – nuo 24 iki 33 procentų. Vėliau – smulkusis verslas, nuo 14 iki 18 procentų“, – didžiausias rizikas įvardijo V. Kasiulevičius.
Jis teigė, kad poveikį šalis pradeda jausti, kai vakcinas gauna apie 25 procentus visuomenės.
Medikas aiškino, jog judėjimo apribojimas yra skirtas nereikalingiems kontaktams.
„Didžiausią riziką kelia savaitgaliai. Žmonės turi galimybę judėti į darbą, žiedinių savivaldybių problema yra tikrai opi. (…) Šitą klausimą reikėtų spręsti ypač darbo metu, darbo dienomis ten judėjimas turėtų būti atlaisvinimas, kad būtų galima susisiekti“, – įžvalgomis dalijosi V. Kasiulevičius.
Pasitarimo pabaigoje premjerė I. Šimonytė teigė, kad bus rengiamos dar kelios diskusijos su ekspertais dėl perėjimo prie kito karantino scenarijaus.
„Radikalių pakeitimų mes dabar nesiūlome. (…) Gavome labai daug laiškų, atsiliepimų, atsišaukimų ir reikalavimų. Man atrodo, kad reikėtų padaryti dar dvi atskiras diskusijas ir pasikalbėti, kas po to, kokia seka viskas galėtų pradėti keistis“, – sakė premjerė.
Vienas susitikimas būtų skirtas ugdymui, o kitas – ekonominės veiklos.
Du raštai
Į Vyriausybę kreipėsi ir dvi profesinės sąjungos, prašančios peržiūrėti karantino ribojimus.
Kosmetikų ir kosmetologų asociacija valdžios prašo sudaryti galimybes kosmetikams ir kosmetologams saugiai grįžti į darbą nuo vasario 1 dienos.
Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) taip pat kreipėsi į Vyriausybę, pabrėždami nelygios konkurencijos sąlygas.
Dokumente rašoma, kad Vyriausybės nutarimu nustatytų veiklos ribojimų reikšminga verslo dalis atsidūrė „už borto“, kadangi didžiausią naudą šiuo metu gauna parduotuves, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maistu, tačiau jos reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis.
LDK siūlo remtis kitų šalių gerąja patirtimi užtikrinant saugų parduotuvių, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei viešojo maitinimo įstaigų darbą karantino metu.
Delfi primena, kad itin griežtas karantinas visoje šalyje galioja iki sausio 31 dienos. Iki šios dienos galioja ir judėjimo ribojimai tarp šalies savivaldybių.
