Nors šios taisyklės kilmė nėra aiški, ja dažnai vadovaujamasi sprendžiant, ar poros amžiaus skirtumas yra tinkamas, rašoma svetainėje 1843magazine.com.
Pavyzdžiui, jei 22 metų vaikinas užmezga ryšį su aštuoniolikmete, sakoma, kad tai normalu. Tačiau 38 metų vyrui draugauti su 23 metų mergina jau neva nėra gerai. Nors jei merginai būtų 26 metai, jokių priekaištų niekas neturėtų. Taip jau yra, kad kuo vyresni esame, tuo didesnis yra „leistinas“ amžiaus skirtumas. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetė nieko nenustebintų bendraudama su 86 metų vyru.
Tai tik teoriniai svarstymai. Vienas iš pažinčių portalo „OKCupid“ įkūrėjų Christianas Rudderis atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, jog vyrų ir moterų supratimas apie poros amžiaus skirtumą šiek tiek skiriasi. Moterys paprastai žvalgosi į bendraamžius (arba metais ar dvejais vyresnius), o vyrai leidžia sau pasvaičioti apie dvidešimt kelerių metų moteriškos lyties atstoves, nesvarbu, kiek metų turi patys.
Moterys paprastai bet kuriuo atveju nori, kad partnerio amžius būtų kuo artimesnis jų pačių amžiui, o vyrai, ypač bėgant metams, siekia užkariauti kuo jaunesnių partnerių širdis.
Ar toks vyrų elgesys turi racionalų pagrindą? Yra daugybė priežasčių, kodėl partneriams verta būti panašaus amžiaus. Bendraamžius paprastai sieja panaši gyvenimiška patirtis – juk jie tos pačios kartos žmonės.
Ekonomistai turi kitų argumentų
Keletas ekonomistų nusprendė paanalizuoti, kaip mažesnis partnerių amžiaus skirtumas gali būti susijęs su kokiais nors socialiniais pranašumais. Vienu iš pranašumų gali būti mažesni vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų skirtumai.
Tačiau išanalizavus Danijoje gyvenančių dvynių seserų atvejus paaiškėjo, kad nei santuoka su vyresniu, nei su panašaus amžiaus vyru jokio akivaizdaus poveikio moters uždarbiui neturi.
Gal mažesnis amžiaus skirtumas lemia porų santykių ilgaamžiškumą? 2014 metais Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas įrodė, kad „esant penkerių metų amžiaus skirtumui egzistuoja 18 proc. didesnė tikimybė išsiskirti, nei tada, kai partneriai yra vienodo arba labai panašaus amžiaus“.
Nors tyrimas ir atskleidė tam tikrą sąsają tarp amžiaus skirtumo ir skyrybų dažnio, vis dėlto ši priklausomybė nebūtinai stabili.
Svarbiausia - charakterio tipas
Ekspertai mano, kad skyrybų skaičių lemia žmonių, sukuriančių šeimą su gerokai vyresniu ar jaunesniu partneriu, charakterio tipas, o ne poros amžiaus skirtumas.
Dėmesio vertas ir Didžiosios Britanijos nacionalinio statistikos biuro atliktas tyrimas. Jo iniciatoriams pavyko išsiaiškinti, kad jokios nepaneigiamos priklausomybės tarp amžiaus skirtumo ir skyrybų dažnio nėra. Pastaroji išvada buvo padaryta ištyrus Anglijoje ir Velse sukurtas santuokas. Tyrimo autoriams pavyko gauti tik tam tikrų įrodymų, kad skirtis labiau linkusios tos moterys, kurios pačios būdamos vyresnės nei trisdešimties, ištekėjo už dar gerokai vyresnio partnerio.
Peršasi logiška išvada, kad pozityvus požiūris į partnerystę su gerokai jaunesniu partneriu susiformuoja sulaukus solidaus amžiaus. Juk santuoka su jaunesniu vyru ar žmona turėtų būti laikoma savotišku garantu, kad bus kas pasirūpins senatvėje.
Stokholmo universitete dirbančio mokslininko Sveno Drefahlio atliktas tyrimas, kuriame sutiko dalyvauti vyresni nei 50 metų asmenys, parodė, kad jaunesnes žmonas turintys vyrai gyvena ilgiau už tuos, kurių žmonos – bendraamžės.
Vyresnes žmonas turintys vyrai paprastai gyvena trumpiau, neatsižvelgiant nei į išsilavinimą, nei į užsitikrintą kokybišką buitį. Ši priklausomybė, deja, nėra nepaneigiama, mat gali būti, kad jaunesnes partneres sugeba patraukti tie vyrai, kurie yra sveikesni. Būtent puiki sveikatos būklė ir gali būti ilgaamžiškumą lemiantis veiksnys.
Įdomu tai, kad moterų atveju ką tik minėta priklausomybė apskritai negalioja. Kuo labiau skiriasi moterų ir jų vyrų amžius, tuo mažesni moterų gyvenimo trukmės rodikliai. Taip yra ir tada, jei moterys yra jaunesnės, ir tada, jei vyresnės. Kaip teigia S. Drefahlis, jaunesnius vyrus turinčios moterys yra mažiau priklausomos nuo savo sutuoktinių, todėl partnerystė joms nėra energijos šaltinis.
Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad moterims labiau verta rinktis panašaus amžiaus vyrus, o vyrams – jaunesnes moteris. Laimei, partnerius žmonės paprastai renkasi iš meilės, o ne atsižvelgdami į amžių, ir jokių kvailų taisyklų nesilaiko.