„Mes pritarėme, kad stabdome galimybių pasą. Trečiadienį priims sprendimą. Jis tikrai išsisėmė. Jis neturi savo aktualumo, kurį turėjo“, - po posėdžio sakė ekspertų tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Jis pažymėjo, kad galimybių pasą siūloma ne naikinti, bet stabdyti.
„Jeigu atsirastų dar kokia nors nauja atmaina, arba labai užsikištų ligoninės, tada, kaip viena iš priemonių, jis gali būti grąžintas. Bet čia yra kraštutinis atvejis, ir jis labai mažai tikėtinas“, - teigė M. Strioga.
Dar siūlys pasilikti kaukes
Ekspertai siūlo dar neatsisakyti kaukių, tame tarpe ir mokyklose. Bet to priežastis yra ne tik kovidas.
„Jeigu atsisakysime, paleisime nuo grandinės labai prislopintus kitus peršalimo virusus (respiracinį sincitinį, gripo). Koronavirusus, ypač omikron atmaina, kuri yra be proto užkrati, tikėtina viena užkračiausių apskritai iš visų virusų, sustabdyti su kaukėmis yra sunku. Nes jos ir dėvimos netaisyklingai, ir dėl jų apsauginio barjero, bet mažiau užkračius virusus jos tikrai stabdo.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl gripo, respiracinio sincitinio viruso atvejų skaičiai ženkliai krito. Tie virusai niekur neišnyko, jie vis dar cirkuliuoja, jie yra alkani, jiems reikia išlikti, ir, jeigu visus apribojimus nuimsi, didelė tikimybė, kad gali būti jų protrūkiai“, - teigė M. Strioga.
Medikas atkreipė dėmesį, kad vaikams iki dvejų ar penkerių metų amžiaus respiracinio sincitinio viruso infekcija gali būti net pavojingesnė už COVID infekciją.
„Tokiu atveju (palikdami rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo) mes to vengiame“, - sakė M. Strioga.
Tikisi, kad banga per mėnesį ims slūgti
Ekspertai tikisi, kad ši omikrono banga po trijų-keturių savaičių pas mus praeis.
„Mums svarbu, kad mes neturėtume kitų virusų bangų – gripo ir respiracinio sincitinio, nes tada tikrai ligoninės kištųsi. Antras dalykas mes nežinome, kaip būtų, jei keliais virusais vienu metu užsikrėstų“, - teigė M. Strioga.
Todėl ekspertai laikosi nuomonės, kad atlaisvinimai turi vykti palaipsniui.
„Amerikoje kaip tik vasarą atsilaisvino, ir vaikų ligoninės buvo užkištos su respiraciniu sincitiniu virusu. Buvo didžiulis protrūkis vasarą“, - sakė M. Strioga.
Žmonės patys turės prisiimti atsakomybę dėl vakcinavimosi
Ekspertas akcentavo, kad dabar jau pakankamai didelė dalis populiacijos yra pasiskiepijusi.
„Vakcinos yra prieinamos. Sunkią ligą šita atmaina sukelia daug rečiau. Informacija žmonėms suteikta, vakcinų yra, ir, jeigu jie jau nenori vakcinuotis, jeigu ir plūs į ligonines, jie nesuteiks tokio krūvio, koks buvo, ir koks galėjo būti anksčiau“, - sakė M. Strioga.
Anksčiau, plintant ankstesnėms viruso atmainoms, tokia strategija, pasak eksperto, būtų nesuveikus.
„Jeigu mes tada būtume pasakę, kad „ai vakcinuokitės, kaip norite“, tada mes galėtume turėti krachą sveikatos apsaugos sistemoje. (…) Dabar dalis žmonių sirgs besimptome forma, dalis sirgs su simptomais ir liekamaisiais reiškiniais, dalis mirs. Čia yra jų reikalas. Dabar, kai jau tai nedaro žalos visai visuomenei, kai dėl jų procento, kuris yra nesivakcinuojantis, mes nekentėsime visi, tai jie norėjo atsakomybės, tegul jie ją ir prisiima“, - sakė M. Strioga.
Papildomų reikalavimų verslams neprigalvojo
Kažkokių papildomų reikalavimų verslams dėl atstumų laikymosi ar srautų ribojimo ekspertai nesiūlo.
„Čia nėra kažkoks imperatyvus reikalavimas, tai yra rekomendacija reguliuoti srautus. Bet to gi ir dabar nesilaikoma“, - pastebėjo M. Strioga.
Kartu ekspertas pastebėjo, kad prekybos vietos nėra ta vieta, kur yra didžiausia infekcijos tikimybė.
„Jeigu ir susiduria, tai tas kontaktas nėra per daug ilgalaikis. Jie – su kaukėmis. Kur nors kino teatruose – didesnis, bet mes ten siūlome kaukes, ir vėl gi tos kaukės yra saugiau dėl to, kad kitus virusus pristabdytume“, - sakė M. Strioga.
Medikas svarstė, kad sudėtingų sveikatos būklių turintys imunosupresuoti žmonės veikiausiai patys supranta ir saugosi šiuo laikotarpiu.
„Vargu, ar tai yra ta pagrindinė populiacijos dalis, kuri lankosi kino teatruose, koncertuose ar operos teatre. Aišku, nueina, bet tas žmogus, kuris turi daug ligų, reikia manyti, kad tai nėra tas momentas, kai veršis dabar“, - sakė M. Strioga.
Ekspertas svarstė, kad ir kaukės ilgainiui iš privalomų veikiausiai taps rekomenduojamomis.
„Dabar nuimsime labiausiai dirginančią priemonę – galimybių pasą. Po to bus žiūrima dėl kaukių, respiratorių dėvėjimo. Toliau bus prieita ir prie to, kad galbūt izoliuotis reikės trumpiau. Testavimasis – kad galbūt nebūtinai bus PGR reikalingas, daugiau testavimosi nukreipti į simptominius žmones, (atlaisvinti) turistus, kurie atkeliauja iš užsienio, nes jie užima labai daug testavimosi apimčių. Mes pajuokaujame, kad iš kai kurių šalių atvažiavus jiems čia didesnė rizika užsikrėsti nei mums ta pačia atmaina. Čia viskas – palaipsniui, bet tas nebus tempiama kas mėnesį, po truputį tas eis, kad būtų nuimtas krūvis nuo laboratorijų“, - sakė M. Strioga.
