Dvi kadencijas valdžiusį Baracką Obamą pakeisiantis 70-metis D. Trumpas JAV prezidentu turėtų prisiekti kitų metų sausio 20-ąją, tačiau jau dabar neramiai laukiama respublikono valdymo pradžios.
Lapkričio 9-ąją, suėjus lygiai 27 metams po Berlyno sienos griūties, JAV oficialiai patvirtinta D. Trumpo, žmogaus, kuris žadėjo pastatyti naują sieną pasienyje su Meksika, pergalė.
Dar oficialiai nepaskelbus D. Trumpo pergalės visos pašaipos virto liūdnais juokeliais.
Pavyzdžiui, juoką pro ašaras sukėlė žinia, kad Kanados vyriausybės imigracijos puslapis, kuriame D. Trumpo nemėgstantys ir bijantys amerikiečiai galėjo gali sužinoti, kaip legaliai imigruoti į Kanadą, rinkimų naktį tiesiog nebeveikė dėl pernelyg didelio lankytojų srauto.
Tačiau didžiausia baimė Lietuvoje yra ne JAV vidaus politikos permainos, o tai, kad rinkimų kampanijos metu iš D. Trumpo lūpų nuskambėjusios keistos, prieštaringos, o neretai ir absurdiškos bei pavojingos idėjos, susijusios su Lietuvos saugumu, gali būti įgyvendintos.
Ar tai yra įmanomą? Ir ar D. Trumpas – išties toks baisus, kokį jį vaizdavo didelė dalis JAV ir kitų šalių, išskyrus respublikoną liaupsinsią Rusiją, žiniasklaidos priemonių? Apie tai DELFI TV konferencijoje diskutavo Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius bei „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus.
Ar respublikonai suvaldys D. Trumpą?
Pastarasis D. Trumpo pergalę aiškino paties respublikono fenomenu, mat jo keista kandidatūra nuo pat pradžių buvo geriausias atsakymas, kodėl D. Trumpas – toks populiarus ir kodėl jo išrinkimas sukėlė tokią šoko reakciją.
„Jis yra žmogus, kuris visą laiką balansavo ant saviparodijos ribos, jo kuriamą šou dalis žmonių priėmė rimtai, kiti ne. Dalies gyventojų nuomone, vien jo išrinkimas priimamas tarsi pokštas, o jis sąmoningai kūrė savo įvaizdį – jo šukuosena, garsūs pareiškimai, kalbant tai, ką nori girdėti auditorija. Susidūrimas su realybe tampa mažiau juokingas“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
Tiesa, jis pridūrė, kad JAV visuomenė yra ypač susiskaldžiusi, mat apklausos parodė, jog tik 37 proc. už respublikoną balsavo kaip už patį D. Trumpą, likusieji savo balsą atidavė prieš Hillary Clinton, balsavo prieš sistemą ar už tai, kad būtų paskirti geri Konstitucinio teismo teisėjai.
„Net patys D. Trumpo rinkėjai jį mato, kaip įrankį pasiekti savo rezultatams.
Dabar pagrindinis klausimas – kas bus toliau ir kokia bus D. Trumpo aplinkos įtaka jam“, – pabrėžė M. Katkus. Jis priminė, kad kai pirminiuose Respublikonų partijos rinkimuose D. Trumpas rėkaudavo, jo reitingai kildavo, bet visuotiniuose JAV prezidento rinkimuose pasiteisino kitoks – tylesnio, susitvardžiusio D. Trumpo įvaizdis.
„Panašu, kad pastaruoju metu susibūrė komanda, kuri sugebėjo suvaldyti D. Trumpą – ir jo naujoji kampanijos vadovė Kellyanne Conway ir viceprezidentu pasirinktas Mike'as Pence'as. Mes ir toliau, deja, juoksimės iš D. Trumpo, nes jo charakteris nepasikeis.
Be to, nemanau, kad jis bus labai populiarus prezidentas – prisiminkime Rolandą Paksą, kai po 4-5 mėnesių nuo išrinkimo jo reitingai smarkiai krito“, – teigė atidžiai JAV rinkimų kampaniją sekęs ir viešai ją analizavęs M. Katkus.
Jis pripažino, kad prie D. Trumpo išrinkimo netikėtumo efekto prisidėjo ir žiniasklaida, skelbusi įvairias apklausas – beveik visos rodė H. Clinton pranašumą.
„Buvo labai didelis noras, kad H. Clinton laimėtų – ieškota įrodymų, kad ji laimės. Ir atvirkščiai – buvo nenoras pripažinti, kad D. Trumpas gali laimėti – jį parėmė tik du laikraščiai, o daugelis rodė, kad D. Trumpo pergalė – beveik neįmanoma.
Kitas dalykas – šiuose rinkimuose buvo labai daug neapsisprendusių rinkėjų, dalis kurių gali būti neapsisprendę dėl vieno kandidato ir paskutinę minutę sprendžia galiausiai balsuoti“, – teigė M. Katkus, pripažinęs, kad dabar žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuvilnijo baimės ir savotiškos paniko banga.
Tuo tarpu bene įtakingiausiu lietuviu Briuselyje vadintas buvęs Europos parlamento vadovo pavaduotojas A. Pranckevičius pabrėžė, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai didelės panikos Briuselyje, kur sutelkta ES valdžia, sukelti neturėjo. Tiesa, plano, ką teks daryti toliau ir kaip bendrauti su D. Trumpu, europiečiai gali ir neturėti – daugelis išties tikėjosi H. Clinton pergalės.
„Manau, kad visi priims šią žinią su pasvertu žodžiu ir šaltu protu, nes reikia gerbti JAV rinkėjų valią ir galiausiai visiems teks dirbti su naujuoju Amerikos prezidentu“, – teigė A. Pranckevičius.
Vakarų pasaulio krizė: populistai perima iniciatyvą
Tiesa, jis neslėpė, kad populizmu tryškusi D. Trumpo rinkiminė kampanija nėra ypač išskirtinė, priešingai – ji atitinka pastaruoju metu pastebimą kontekstą, kai, anot A. Pranckevičiaus, Vakarų demokratijas šluoja populizmo banga.
Neseniai paskelbtas „Brexit“ – Jungtinės Karalystės referendume rinkėjų valia išreikštas sprendimas trauktis iš ES bei būsimieji rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kitose šalyse, kur gali laimėti populistinės jėgos esą rodo, kad įvykiai yra susiję.
„Tai yra viso demokratinio Vakarų pasaulio problema, kai populistinės, šovinistės, ksenofobinės jėgos perima valdžią iš tradicinių dėl įvairių priežasčių: ir dėl didėjančios atskirties, neigiamų globalizacijos pasekmių, žmonių nusivylimo politika ir politikais, pasimetimo informacijos sraute.
Tokioje situacijoje vis daugiau populistų perima iniciatyvą, šneka tautos vardu, kuria anti sisteminę bangą, nors ciniškas paradoksas tame, kad daugelis jų pačių yra elito dalis – labai turtingi žmonės, įgiję labai gerą išsilavinimą, tikrai nėra atskirties žmonės, nors dedasi skurde gyvenančiųjų atstovais“, – teigė A. Pranckevičius.
Pripažinęs, kad tradicinė politinė sistema išgyvena krizę, ji turi keistis – daugiau bendrauti su žmonėmis, būti atviresnė. Ypač dabar, kai populistai visoje Europoje koordinuoja savo veiksmus, o tai koordinacijai padeda Rusija, remianti bei telkianti radikalias kairės ir dešinės jėgas Europoje.
M. Katkus priminė, kad ir JAV rinkimuose buvo galima įžvelgti Maskvos ranką – nemažai kalbėta apie Rusijos programišių įtaką balsavimui, apie Kremliaus pastangomis paviešintą kompromituojančią medžiagą apie H. Clinton.
Tačiau JAV rinkėjų apsisprendimui Rusija vargu ar turėjo lemiamą įtaką, mat, anot M. Katkaus, amerikiečiai dar nelabai supranta, kokia yra šiuolaikinė Rusija, jos nelaiko rimta varžove. Tuo tarpu vienoje svarbiausių rinkimuose Ohajo valstijoje, ypač provincijoje balsavusiems amerikiečiams užsienio politika visiškai nerūpi.
„Tiems rinkėjams įdomiau, kad prieš pat rinkimus pakilo sveikatos draudimo kaina – tai vienas slaptesnių veiksnių, kuris nulėmė H. Clinton reitingo kritimą žemyn“, – teigė M. Katkus, komentuodamas amerikiečius įsiutinusį B. Obamos sprendimą nuo kitų metų pakelti sveikatos apsaugos draudimo paslaugų kainas vidutiniškai 25 proc. O svarbiausia – kad apie tai paskelbta spalio pabaigoje – prieš pat rinkimus, nors kalbos apie galimą pabrangimą netoli beveik metus.
Didžiausi klaustukai - dėl prezidento komandos
Tiesa, M. Katkus neslėpė, kad jį neramina ir santykių su Rusija bei galimos Kremliaus įtakos D. Trumpui teorijos.
„Reikia būti optimistais, antraip tikrai labai baisu, nes D. Trumpas yra pasisakęs apie užsienio politiką ir mūsų regioną taip, kad tai atitinka V. Putino poziciją – Putinas nori braižyti sienas – Vakarų Ukraina jums, Rytų – mums, Baltijos šalyse – Kaliningradas su Lietuva mūsų, Latviją su Estija galite pasiimti.
Kitaip sakant, apie ką kalba užsienio diplomatai – jis siekia sukurti naują Jaltos konferenciją, o D. Trumpas sako, kad NATO nereikalingas, nes per daug kainuoja“, – nerimą keliančius signalus komentavo M. Katkus.
Anot pašnekovo, optimistu būti įkvepia vienas geras dalykas: 95 proc. to, ką D. Trumpas kalbėjo rinkimų kampanijos metu, jis nei pats netiki, nei planuoja daryti, be to, yra jau anksčiau atsisakęs savo paties žodžių, išsisukęs iš įvairių situacijų.
„Kitas dalykas – D. Trumpas mažiausiai balsų surinkęs JAV prezidentas, o respublikonai, kurių daugumą sudaro senos kartos politikai, turi labai aiškias nuostatas Rusijos atžvilgiu. Jie patys yra kritikavę B. Obamą dėl nepakankamo aktyvumo, tad norėdamas ką nors daryti D. Trumpas turės dirbti su Senato pirmininku Mitchu McConnellu, kuris yra toks pats vanagiškas respublikonas, kaip ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas.
Dar dagiau – viceprezidentas M. Pence'as panašus į George'ą W. Bushą tik be cahrizmos. Jis yra tarsi iš naujo gimęs evangelikas krikščionis, Indianos gubernatorius, pasižymi nuosaikia retorika.
Tad klausimas – kada jie suvaldys Trumpą? Rinkimų kampanijos metu suvaldė pakankamai vėlai, bet gali būti, kad užsienio politikos klausimais D. Trumpas irgi bus suvaldytas, nes tie klausimai respublikonams yra svarbūs“, – pabrėžė M. Katkus.
Jo manymu, D. Trumpui, kaip klinikiniam narcizui tikrai bus leista pasireikšti ir pasilinksminti – tai pritrauks žiniasklaidos dėmesį, mat būsimasis JAV prezidentas, jei jam leidžia – tenkina savo egoizmą ir kalba bet ką, kas papuola ant liežuvio.
„Labai daug kas priklausys nuo asmeninės D. Trumpo dinamikos su respublikonų partijos ir užsienio šalių lyderiais. Jei jis gerai jausis rėždamas kalbas ir per daug neprisišnekės, tai bus nestabili, bet prognozuojama JAV politika“, – sakė M. Katkus.
Kita vertus, anot eksperto, jei D. Trumpas remsis tais patarėjais, nacionalinio saugumo ir politikos klausimais, kurie ji supo, tai bus katastrofa. Pavyzdžiui, buvęs generolas Michaelas T. Flynnas per Kremliaus propagandinio kanalo RT gimtadienį sėdėjo per vieną žmogų nuo V. Putino.
„Tai yra arčiausia, kas įmanoma Kvislingui ginkluotose pajėgose“, – žodžų į vatą nevyniojo M. Katkus. Tiesa, jei mainais už paramą įgyvendinant D. Trumpo imigracijos politiką pasiūlys užsienio politiką pavesti viceprezidentui M. Pence'ui arba valstybės sekretoriui, pavyzdžiui spalvingai, nusišnekančiai, bet prognozuojamai asmenybei – Newtui Gingrichui, galima tikėtis, kad jokių sandorių su Rusija nebus.
„Blogiau būtų, jei valstybės sekretoriaus pareigos būtų patikėtos Floridos gubernatoriui Rickui Scotui ar kitiems neaiškiems, visiškai nepažįstamiems, neprognozuojamiems verslininkams, politikams“, – perspėjo M. Katkus.
„Gal neturėčiau būti optimistas, bet mums pagrindiniai yra NATO bei santykių su Rusija klausimai. Amerikoje yra pakankamai žmonių, kurie supranta tų santykių dinamiką ir jei D. Trumpo pozicija pasistūmės į kitą pusę nuo centro, bus susikirtimas, nes daugumą turintys respublikonų senatoriai yra antirusiški ir už NATO. Jie taip pat yra įtakingi“, – pridūrė M. Katkus.
Tuo arpu A. Pranckevičius pridūrė, kad net ir D. Trumpo kritika Europai dėl nepakankamo rūpinimosi gynybos reikalais gali išeiti į naudą. Be to, tai esą rodo, kad JAV Europa teberūpi.
„Pati kritika konstruktyvi ir reikalinga. Tai mus turėtų nuraminti ir suteikti vilties, kad JAV buvimas Europoje išliks“, – vylėsi A. Pranckevičius, pabrėžęs, kad dabar europiečiams svarbu išmokti pamokas ir atsispirti Rusijos bandymams telkti radikalias jėgas, kurios gali sulaukti sėkmės kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento bei Vokietijos parlamento rinkimuose.
„ES vis dar yra didžiausia rinka pasaulyje, Europa – turtingiausias žemynas. Didžiausia problema – politinė valia apginti savo sienas, spręsti migracijos problemas“, – teigė A. Pranckevičius.
Lietuva turi atlikti namų darbus
Paklaustas ką mano apie buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio pastebėjimus, jog dirbant su JAV, Lietuvai taip pat trūksta politinės valios bei pasigendama didesnio lietuvių politikų, aukštų pareigūnų aktyvumo, A. Pranckevičius tikino, jog Lietuvos diplomatai bei prezidentūra ras galimybių išlaikyti tvirtą ryšį su Vašingtonu.
„Esu įsitikinęs, kad NATO ir ES išlikimas Lietuvai yra gyvybiškai svarbus, tai nacionalinio saugumo, tautos išlikimo klausimas. Norisi tikėtis, kad pastangų bus įdėta daug“, – vylėsi Europos Komisijos atstovas Lietuvoje.
Jam antrinės M. Katkus taip pat pridūrė, kad dabar per anksti anksti spėlioti, kokia bus D. Trumpo užsienio politika, tačiau svarbiau pačiai Lietuvai žengti pirmuosius žingsnius ir atlikti taip vadinamus namų darbus.
„Ką mes patys galime padaryti? Matydami nesaugumą, suvokdami, kad prieš 25 metus pasikeitęs pasaulis neegzistuoja ir niekas nežino kaip viskas toliau keisis, netikėtų sprendimų galime dar sulaukti. Bet neturime kur trauktis.
Šiuo atveju darbus mums reikia daryti patiems – 2 proc. gynybai – tai yra būtina. Didelė tikimybė, kad Lietuvoje nebus JAV karių, o ES po kelerių metų pradės byrėti.
Tad reikia galbūt reikia kartu su kitomis Baltijos šalimis daugiau bendradarbiauti, gal pasamdyti lobistinę kompaniją ar buvusią Trumpo draugę, kaip siūlė Audrius Bačiulis. Bet turime turime būti nebe Švedija, o Šveicarija, nes situacija tokia, kad nuo nepriklausomybės atgavimo esame pirmą kartą atsidūrę tokioje grėsmingoje situacijoje“, – perspėjo M. Katkus.
„Man irgi neramu. Bet svarbu nepanikuoti, reikia pasitikėti savo jėgomis, savo valstybe ir didinti pasitikėjimą ES, nes nelabai už daug ko turime laikytis. Mano viltis yra ta, kad visose svarbiausiose ES sostinėse vyks ne panika, o mobilizacija“, – antrino A. Pranckevičius.