Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė laidoje anonsavo, kad praėjusios savaitės pradžioje atvėrus dalį verslų, šią savaitę žadama įvertinti situaciją ir spręsti, ar jau galima keisti judėjimo ribojimus.
„Kaip mes ir kalbėjome prieš kurį laiką, atlaisvinant tam tikrus verslus, savaitę laiko bus stebima situacija. Gavus analizę bus žiūrima, kokius kitus žingsnius galima daryti. Tai vasario 15 dieną atlaisvinome verslus, 22 dieną, po savaitės, ir bus tas laikas, kai bus galime peržiūrėti situaciją – ar ji gerėja, ar šiek tiek blogėja“, – Žinių radijo laidoje sakė Ž. Gudlevičienė.
Ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėja nesutiko su pozicija, kad kai kurie karantino ribojimai galioja per ilgai.
„Nesakyčiau, kad perlaikome tuos draudimus. Labai atsargiai yra einama nuo vienos situacijos prie kitos, nuo vieno žingsnio prie kito. Ir jeigu pasižiūrėsime į kitas šalis, tai jos pradėjo griežtinti karantiną, kai mes pradėjome laisvinti. Tai tikrai nesakyčiau, kad Lietuva yra kažkokia išskirtinė ir perlaiko ribojimus. Galbūt tų diskusijų ir dėl tų kaukių vyksta, kad čia nereikia jų lauke dėvėti, šitas klausimas pirmadienį bus aptartas Ekspertų tarybos posėdyje ir svarstomas“, – sakė premjerės patarėja Ž. Gudlevičienė.
Delfi primena, kad praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė užsiminė, kad trečiadienį gali būti atlaisvinti judėjimo ribojimai visose žiedinėse šalies savivaldybėse. Tai bus sprendžiama įvertinus naujausius sergamumo koronavirusu skaičius.
Poveikis akivaizdus
Psichologas Edvardas Šidlauskas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį teigė, jog judėjimo ribojime mato tik žalą.
„Be abejo, kaip psichologas matau tik žalą. Bet čia įvairiais pjūviais galime matyti situaciją. Jeigu žiūrėsime kaip virusologas, medikas, tai gal matytume didesnę to naudą, ekonomisto akimis matytume vėl kitas interpretacijas. Psichologas pasakys vienareikšmiškai, kad gyvas bendravimas yra pamatinė vertybė, bazė, žmogaus poreikis. Nes tik bendravimo dėka mes ir tampame žmonėmis“, – laidoje savo nuomonę dėstė E. Šidlauskas.
Jis ragino suprasti, kad tiek laiko nebendrauti nėra įprastas dalykas.
„Bendravimas virtualus ar nuotolinis yra tik pakaitinis, toks protezas, jis neatstos gyvo bendravimo. Žinoma, yra žmonių, kuriems to bendravimo niekada nereikėjo, bet tokių yra mažuma. Didesnė bendruomenės dalis yra aktyviai pripratusi komunikuoti, socializuotis, vaikščioti į viešus renginius. O visa tai yra suspenduota, tai milžiniškas smūgis. Manau, kad visuomenė savotiškai yra įkalinta pusiau kalėjimo režimo, ir ne veltui kalėjimas yra bausmė mūsų gyvenime, tai nėra apdovanojimas“, – aiškino jis.
„Suprantu, kad tai yra kaina, bet labai svarbu pasverti ir jei yra įmanoma, nepermokėti. Esu už švelninimus“, – teigė psichologas.
Ministrės pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė laidoje pabrėžė, kad karantinas duoda ir gerų rezultatų.
„Taip, viena vertus, yra ta blogoji pusė, kad tie, kurie yra ekstravertai, įpratę daugiau bendrauti, taip jie labiau nukenčia. Bet aš esu tas žmogus, kuris stengiasi įžiūrėti, kad kiekviena situacija yra pamoka ir ko ji mus moko. Kiek buvo paskaičiuota tam tikrų medicinos statistikos atstovų, kad pavasarį ženkliai sumažėjo paauglių savižudybių. Suprantate, ta situacija rodo, kad vaikai išėję iš nesaugios aplinkos – mokyklų, kur jie patiria daugiausia patyčių, šita situacija irgi turėjo tam tikros įtakos geresnei padėčiai šioje srityje“, – teigiamus karantino padarinius Žinių radijo laidoje vardijo Ž. Gudlevičienė.
Kaip dar kelis karantino sąlygų pliusus premjerės patarėja sveikatos klausimais įvardijo greitą perėjimą prie technologijų ir BVP kritimas nebuvo toks didelis, kad padarytų didelę žalą ekonomikai.
Psichologas E. Šidlauskas sutiko, kad incidentų sumažėjo, tačiau sparčiai kyla priklausomybių skaičiai. O tai, anot eksperto, ir parodo tikrąjį karantino paveikslą.
„Yra ir privalumų, mokyklose nebeliko incidentų – muštynių, grubių patyčių, nes sumažėjo socialinis aktyvumas, vaikai net pradėjo geriau mokytis. Bet įvyko ir priešingų dalykų. Man atrodo, kad vienas kriterijus parodo tą problemą, tai priklausomybės. Priklausomybės nuo azartinių lošimų labai stipriai išaugo, statistika rodo. (…) Vaikai vis labiau įninka į kompiuterinius žaidimus. Tai tą galime pamatuoti“, – sakė psichologas E. Šidlauskas.
Norintys apgauti pasieks savo tikslą
Lietuvos Policijos departamento Viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ramūnas Matonis laidoje „Aktualusis interviu“ tikino, kad policija tik vykdo nurodymus, tad vertinti judėjimo ribojimo negalėtų.
„Sunku vertinti vienareikšmiškai, mes neturime pasirinkimo, esame priversti vykdyti tokius sprendimus, kokie yra priimti. Tai komentuoti ar tie sprendimai geri ar blogi, net nėra etiška mums komentuoti. Mes tiesiog juos priimame, kokie jie yra, bandome užtikrinti, esame davę priesaiką“, – laidoje sakė policijos atstovas.
Tiems, kas teigia, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimas neveikia, R. Matonis pateikė statistinius skaičius – srautas piko metu buvo sumažėjęs 90 procentų, dabar jis kiek išaugo, bet vis tiek yra 70–80 procentų mažesnis nei yra įprasta.
„Bet jeigu žiūrime į bandymus apgaudinėti, kad čia tik vaidinama, kad ta kontrolė yra. Tai yra įvairūs skaičiai, turbūt pagrindinis iš jų – transporto priemonių judėjimo srautas. Jis patiems piko metu buvo sumažėjęs daugiau nei 90 procentų. Dabar tas sumažėjimas yra mažesnis – apie 70–80 procentų. Bet tai rodo, kad žmonės juda mažiau.
Žinoma, norint apgauti, apvažiuoti, tai visada yra įmanoma, to mes neslepiame. Turbūt nėra ir tikslo sugaudyti, užkirsti kelią kiekvienam pravažiuojančiam. Tikslas yra suvaldyti ir sumažinti pagrindinį judėjimą“, – laidoje sakė R. Matonis.
Paskutiniu metu, anot policijos atstovo R. Matonio, judėjimo kontrolė aktyvesnė savaitgaliais.
„Sausio mėnesį, kai buvo pats pikas, turėjome apsukamų vairuotojų tikrai labai daug. Per dieną turėdavome po kelis tūkstančius, dabar tas skaičius yra tikrai sumažėjęs. Ir tų nepraleistų automobilių yra žymiai mažiau. Ta kontrolė dabar yra labiau suaktyvinama savaitgaliais, darbo dienomis tikrai nėra daug apsuktų automobilių, vos dešimtimis skaičiuojame“, – teigė policijos atstovas.
„Tikėkimės, kad jau greitai tos kontrolės nebeliks ir žmonės galės laisvai judėti ir grįžti į įprastą ritmą. O kai visi bus paskiepyti, iš viso galėsime gyventi kaip senais gerais laikais“, – kalbėjo R. Matonis.
