aA
Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie iniciatyvą Kaune ieškoti legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikų, specialistai sako, kad rimtam tyrimui šiuo metu trūksta ir istorinių duomenų, ir finansavimo.
Iš Vakarų grįžę desantininkai (iš kairės) Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Daumantas, Benediktas Trumpys-Rytis. Kazlų Rūdos miškas, 1950 m. spalis. (Genocido aukų muziejaus nuotr.)

Spėjama palaidojimo teritorija Marvelėje Kauno pakraštyje buvo tyrinėta daugiau nei prieš dešimtmetį, bet archeologų darbas daug atsakymų nepateikė.

Paieškose dalyvavęs archeologas Mindaugas Bertašius BNS sakė, kad tada bandyta tikrinti pasakojimus, jog palaikai galėjo būti užkasti ties ugniavietėmis prie Marvelės kapinyno.

„Buvo užuomina, kad ten buvusios ugniavietės ir ties jomis buvo palaidotas. Bet vietos gyventojai sakė, kad ten apie 1950 metus apsistodavo čigonai, todėl laužaviečių po velėna yra pilna. Duomenų ir argumentų yra mažai, tik nekonkrečios prielaidos“, – sakė archeologas.

Jo teigimu, paieškas sunkina teritorijos urbanizavimas – valant upės vagą piltas žvyras, smėlis, atsirado transporto mazgai.

„Nuėmus velėną buvo atsidengusios ugniavietės, laužavietės, bet po jomis nieko tokio nebuvo. Dirvožemio struktūrų pakitimų nesimatė“, – kalbėjo M. Bertašius.

Pasak archeologo, paieškas tada organizavo iš Švedijos kilęs žurnalistas, filmų kūrėjas Jonas Ohmanas, neseniai gavęs Lietuvos pilietybę.

Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė BNS penktadienį sakė, jog tarp senųjų gyventojų beveik kaip legenda sklido istorija, kad J. Lukša-Daumantas galėjo būti palaidotas netoli čigonų taboro, buvusio dabartinių vandenvalos įrenginių vietoje.

„Buvo tokios kalbos, kad J. Lukša-Daumantas galėjo būti tenai palaidotas“, – sakė ji.

Pasak jos, ši teritorija buvo tyrinėta, kai prieš statant įrenginius atlikti čia buvusio senojo kapinyno tyrinėjimai.

„Kažkur toje teritorijoje galimai buvo čigonų taboras ir tai buvo iš vienos čigonės pasakojimų, esą ji mačiusi“, – sakė seniūnė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pažymi, kad partizanų palaikų paieškos vykdomos jau du dešimtmečius.

Šiuo metu centras vykdo žuvusių partizanų paieškas ir identifikavimą Leipalingyje, kur tikimasi rasti žymių Dzūkijos partizanų vadų bei kitų partizanų palaikus, taip pat tęsiami tyrimai Našlaičių kapinėse Vilniuje, kur 2018-2019 metais rasti partizanų Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Albino Ivanausko-Topolio palaikai.

Centro atstovas Dalius Egidijus Stancikas BNS nurodė, kad archyvinių dokumentų ir liudininkų paieškai, archeologiniams darbams, antropologiniams ir genetiniams tyrimams, teismo ekspertizėms reikia lėšų, kurių neužtenka iš Centrui skiriamo finansavimo – pavyzdžiui, vienerių palaikų genetiniai tyrimai kainuoja 400 eurų.

„Nuoseklioms partizanų palaikų paieškoms būtinas pastovus kasmetinis tikslinis finansavimas“, – sakė centro atstovas.

Prezidentas G. Nausėda po susitikimo su Niujorke gyvenančia partizano našle Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto ketvirtadienį pažadėjo inicijuoti jo palaikų paieškas.

„Pasiaiškinus įvairias peripetijas, susijusias ne tik su jos vyro žūties aplinkybėmis, bet ir su jo palaikų paieška, atsirado motyvacijas ieškoti tų palaikų, atrasti juos“, – telefonu iš Niujorko BNS sakė prezidentas.

G. Nausėda sakė iš J. Lukšos giminaičių išgirdęs prielaidą, kad palaikai gali būti užkasti Kauno Marvelės priemiestyje, nors esama ir priešingų duomenų – sovietų agentas, partizanų išdavikas Juozas Markulis, yra liudijęs, esą palaikai galėjo būti atiduoti studentams anatominiams tikslams.

„Kadangi tikrumo, užtikrintumo nėra, pirmiausia reikėtų ištirti tą plotą, kuriame galėtų būti palaikai, bet tai daryti kompetentingai su istorikų pagalba. Aš tikrai nepatingėsiu grįžęs namo šį mechanizmą užvesti,“, – BNS sakė prezidentas.

J. Lukša pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

J. Lukša ir N. Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.

J. Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

N. Bražėnaitė vėliau šeštajame dešimtmetyje išvyko į Jungtines Valstijas, kur dirbo įvairiose ligoninėse, dalyvavo lietuvių išeivių veikloje.

Prezidentas G. Nausėda legendinį partizaną J. Lukšą pavadino pasišventimo tėvynei pavyzdžiu.

„J. Lukša yra be galo pasišventęs savo šaliai žmogus, grįžęs į Lietuvą iš Europos, kur pakėlė visą Lietuvos bylą ir paaiškino, kas vyksta Lietuvoje už geležinės uždangos“, – kalbėjo prezidentas.

„Jis turėjo vyriškos drąsos ir begalinio pasiryžimo grįžti į Lietuvą, ko gero, nujausdamas, kad kitą kartą iš jos gali neišvažiuoti, nors ir turėjo planų dar sykį apsilankyti Europoje“, – teigė G. Nausėda.

„Nesižavėti šito žmogaus patriotizmu tiesiog neįmanoma. Galbūt lengva jam būtų buvę pasilikti su jauna žmona Vakaruose ir gyventi savo gyvenimą, bet jis to nepadarė“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda sako, kad Lietuvos partizanų žygdarbiai turėtų tapti įkvėpimu Lietuvos jaunajai kartai.

„Tokių žmonių, kurie yra tikri nesumeluoti Lietuvos patriotai, yra kur daugiau, ir mes būtume nusikaltėliai, jeigu šitų žmonių neiškeltumėme labai aukštai ir neparodytume mūsų jaunimui, kad jis galėtų į juos lygiuotis“, – teigė prezidentas.

Partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944-1953 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.5000

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (156)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (302)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (156)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (11)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (98)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (171)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai (2)

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (624)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (176)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (21)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...